Mobilus darbas su jaunimu
Dažnas jaunuolis svajoja gyventi didžiuosiuose šalies miestuose manydamas, jog ten jo laukia išsvajotos galimybės ir aktyvus laisvalaikis. Retai apgyvendintose kaimo vietovėse trūksta galimybių ir priemonių jaunų žmonių savirealizacijai. Ši problema opi tiek vietos, tiek nacionaliniame ir net tarptautiniame kontekste. Nuo 2005 metų Lietuvoje sistemingai kuriama ir plečiama darbo su jaunimu sistema, o pastaruosius trejus metus (2017-2020) pradėtos finansuoti naujos darbo su jaunimu formos: darbas su jaunimu gatvėje ir mobilus darbas su jaunimu. Siekiant stiprinti mobilaus darbo su jaunimu praktikas, buvo įgyvendinamas strateginių partnerysčių projektas „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europos praktikas“, kuriame dalyvavo Lietuva, Norvegija, Rumunija, Bulgarija, Latvija ir Italija.
Kuo mobilus darbas su jaunimui skiriasi nuo įprasto darbo su jaunimu? Mobilus darbas – tai darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Šios darbo su jaunimu formos misija yra aprėpti kaip įmanoma platesnę savivaldybės teritoriją ir pasiekti tuos jaunus žmones, kurie gyvena atokiose kaimo vietovėse ir neturi galimybės įsitraukti į laisvalaikio praleidimo veiklas. Ši darbo su jaunimu forma labai domina rajonų savivaldybes, kuriose seniūnijos nuo savivaldybės centro nutolusios dvidešimt ar net penkiasdešimt kilometrų. VšĮ „Socialinė iniciatyva“ direktorė Viktorija Gaspariūnaitė mano, jog visuomenė dar nėra tinkamai susipažinusi su mobilaus darbo su jaunimu privalumais ir praktikomis: „čia kaip tame paveikslėlyje su ledkalniu – visuomenė mato tik mobilaus darbo su jaunimu viršūnę, tačiau didžiausi ir svarbiausi darbai yra mažiau matomi, o rezultatai gali pasirodyti tik po metų ar daugiau“. Puikų mobilaus darbo su jaunimu praktikos pavyzdį turime Elektrėnų savivaldybėje, kuri įsitraukė į projekto veiklas bei teikė mobilaus darbo su jaunimu paslaugas kaimuose gyvenantiems jaunuoliams. Elektrėnų savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Neringa Pulauskienė džiaugiasi, jog dilema, kaip pasiekti jaunus žmones kaimuose, kur nėra jaunimui pritaikytos infrastruktūros, išsisprendė: „atskirų patalpų įrenginėti nereikėjo, vykdavo motyvuoti ir kompetetingi darbuotojai, kurie „nuveždavo paslaugas“ kaimiškų seniūnijų jaunimui“. Neringa tikina, jog jaunuoliai labai laukia atvykstančių darbuotojų, laiko juos draugais ir noriai įsitraukia į veiklas, o tai daro teigiamą įtaką ir jaunų žmonių bei institucijų bendradarbiavimui. Įdomu tai, jog kiekvienoje iš projekte dalyvavusių šalių, ši mobilaus darbo su jaunimu praktika labai pasiteisino ir davė puikių rezultatų – buvo apmokyti jaunimo darbuotojai, įtraukti jauni žmonės iš retai apgyvendintų teritorijų, vyko užsiėmimai ir jaunuoliai buvo įgalinti patys juos organizuoti. Vienas iš projekto rezultatų – paruoštas praktinis vadovas apie mobilaus darbo su jaunimu praktikas, remiantis projekte dalyvavusių šalių patirtimi.
Projektą „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europos praktikas“ Lietuvoje įgyvendino Elektrėnų kultūros centras ir Politikos tyrimų ir analizės institutas, finansavo Erasmus+ programa.
