Bilieto kaina 5 €
Bilieto kaina 12 -16 €
Bilieto kaina 6 €
Bilieto kaina 15 – 19 €
Paaugliams svarbu kalbėtis
Elektrėnų jaunimo centras jau ketverius metus vykdo įvairias veiklas, skirtas savivaldybės jauniems žmonėms. Organizuojamos laisvalaikio, prevencinės, edukacinės programos, įgyvendinami įvairūs projektai, įsigyjamas naujas inventorius, kuris įdomus jauniems žmonėms ir pritraukia juos reguliariai lankytis. Virtualios realybės akiniai, diskotekos, maisto gaminimo užsiėmimai ar išvykos yra tik priemonės sudominti jaunuolius bei padeda darbuotojams sukurti pasitikėjimu grįstą santykį su jaunais žmonėmis.
Užtikrinant sklandžią paauglio raidą ir siekiant jam padėti susiprasti emocijų ir hormonų audrose, padedant suaugti – labai svarbus vaidmuo tenka suaugusiam žmogui. Netik tėvams ir globėjams, bet ir pozityviam sektinam pavyzdžiui, kuriuo gali tapti mokytojas, treneris, šeimos draugas ar su jaunimu dirbantis specialistas.
Jaunuoliai nori būti pastebėti ir išgirsti. Jie nori turėti žmogų, kuriam gali išsipasakoti. Jie ieško suaugusio žmogaus, kuris nuoširdžiai domėtųsi jauno žmogaus pasauliu, interesais ir iššūkiais. Suaugę dažnai įsivaizduoja, kad paaugliui reikia patarti, nors iš tikrųjų jie ieško, kam galėtų pasipasakoti. Lietuvos jaunimo centrų atliekamos lankytojų apklausos rodo, kad vienas iš poreikių, kuris yra atliepiamas jaunimo centre – erdvė, kurioje galima sutikti suaugusį žmogų (jaunimo darbuotoją) su kuriuo galima pasikalbėti jaunuoliui rūpimais klausimais. O jauniems žmonėms rūpi santykiai su draugais, tėvais, mokytojais, mylimu žmogumi, kaip tvarkytis su patyčiomis ir kt. Šis poreikis aktualus vienam iš trijų jaunuolių.
Jaunimo darbuotojas yra jauno žmogaus draugas, o ne draugelis. Su draugeliu smagiai leidžiu laiką, juokauju ar krečiu šunybes. Tuo tarpu draugas yra asmuo, kuris išklauso, nebijo užduoti sudėtingą klausimą. Draugas nebijo sugadinti santykių pasakydamas, kaip jaučiasi dėl jaunuolio nederamo elgesio. Draugas pasidalina savo panašiomis asmeninėmis patirtimis. Jaunimo darbuotojas padeda jaunuoliams suvokti jų elgesio pasekmes, klausimų pagalba modeliuoja galimus pasekmių scenarijus.
Jei savo aplinkoje turite jaunų žmonių, kuriems reikia paramos ar suaugusio žmogaus, su kuriuo jis gali pasikalbėti aktualiais klausimais, nukreipkite jį į Elektrėnų jaunimo centrą, kur jo laukia patyrę specialistai, kurių darbas nuoširdžiai domėtis jaunu žmogumi ir jam suteikti emocinį palaikymą.
Straipsnis parengtas projekto „Jaunimo darbuotojų emocinio palaikymo kompetencijos nuotoliniu būdu stiprinimas“ rėmuose. Projektas finansuotas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektą įgyvendino Elektrėnų kultūros centro padalinys- Elektrėnų jaunimo centras.
Emocinis palaikymas darbe su jaunimu
Globali pandemija išryškimo naujus jaunuolių poreikius pasaulyje ir Lietuvoje. Dažnas susiduria su poreikiu emociniam palaikymui. Emociniai iššūkiai ir psichologinės problemos nebėra stigmatizuojamos, tai priimama, kaip normalus reiškinys jaunuolių tarpe. Jauni žmonės visoje Lietuvoje, ieško emocinio palaikymo galimybių. Jaunuoliai nori pasikalbėti su suaugusiu žmogumi jiems rūpimais klausimais. Jaunimo darbuotojams kyla profesinis klausimas: „Kaip sukurti santykį su jaunuoliu, kad jis galėtų kreiptis į mane? Kaip tai padaryti nuotoliniu būdu?“.
Gruodžio 13 d. Elektrėnų atviras jaunimo centras subūrė jaunimo darbuotojus iš visos Lietuvos dalyvauti nuotolinėje konferencijoje „Emocinis palaikymas išmaniajame darbe su jaunimu”. Konferencijoje dalyvavo virš 80 specialistų, tiesiogiai dirbančių su jaunimu.
Konferencijos metu savo įžvalgomis dalinosi Brigita Baškevičiūtė organizacijos „Madrus“ edukatorė. Ji atkreipė dėmesį į jaunimo tarpe paplitusį FOMO sindromą – baimę praleisti kažką svarbaus, dėl kurio jaunuoliai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Monika Kėžaitė – Jakniūnienė leidinio „Aš ir tu. Kaip palaikyti mokymąsi individualiame santykyje“ autorė dalinosi įžvalgomis, kaip kurti santykį su jaunuoliais ir kas jiems santykyje su suaugusiu yra svarbiausia: „Jaunuoliai nori būti pastebėti ir kad jais nuoširdžiai domėtųsi, ieško galimybių pasipasakoti. Jie tikrai neieško suaugusiųjų patarimų“.
Viešosios įstaigos „Jaunimo linija“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė konferencijos dalyviams pasakojo, apie jų organizacijos teikiamas emocinio palaikymo paslaugas nuotoliniu būdu. Rita dalinosi įžvalgomis, kaip pandemija pakeitė jų darbą ir kaip keičiasi jaunuolių poreikiai. Jaunuolių skambučių pagrindinė tema išlieka santykiai su tėvais, draugais ir mokytojais.
Antroje konferencijos dalyje vyko darbo grupės, kurių metu dalyviai dalinosi iššūkiais ir gerosiomis patirtimis, dirbant su jaunuoliais nuotoliniu būdu, bei rengė rekomendacijas, kaip stiprinti emocinį palaikymą kasdieniame darbe su jaunimu.
Konferencija įgyvendinta projekto „Jaunimo darbuotojų emocinio palaikymo kompetencijos nuotoliniu būdu stiprinimas“ rėmuose. Projektas finansuotas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat projekto rėmuose buvo įgyvendinti ilgalaikiai mokymai jaunimo darbuotojams „Santykio kūrimas su jaunuoliais išmaniajame darbe su jaunimu”. Projektą įgyvendino Elektrėnų kultūros centras.
Elektrėnų folkloro ansamblis ,,Runga”: Kalėdinis laukimas
Elektrėnų folkloro ansamblis ,,Runga” sveikina visus su artėjančiomis šventėmis 
Sveikinimą peržiūrėsite paspaudę ant nuotraukos 
Pirmąjį gruodžio sekmadienį – Danijos džiazas
Šokių ritmai ir laisvoji improvizacija
Gruodžio 5 dieną, 17 valandą Elektrėnų kultūros centre savo kūryba dalinsis muzikantai iš Danijos „Kemaca Kinetic“. Tai profesionalaus kontrabosisto Kenneth Dahl Knudseno projektas, išsiskiriantis savo veržlumu ir nestandartiniais muzikiniais sprendimais.
Kaip muzikos mokslininkas Karališkoje Danijos Akademijoje, Kenneth’as praleido keturis pastaruosius metus, studijuodamas ribas tarp senovinės liaudies muzikos ir šiuolaikinės matematikos. Šiuose nepaliestuose žinių ledynuose jis ir rado kelią į džiazo kalbos vystymą. Bet vienas dalykas yra muzikos DNR tyrimai ir teorija, o visai kitas – džiazo kalbos leksikos praturtinimas. Tai ir yra priežastis, kodėl projekte dalyvauja ir du Danijos džiazo vunderkindai: hip-hop’o ritmo mašina Matias Fischeris ir gitaros fenomenas Casper Hejlesenas.
Prie koncerto įgyvendinimo idėjos prisidėjo Elektrėnų kultūros centras ir „Džiazo Karavanas“ – tarptautinis Lietuvos ir Europos muzikantų kūrybinis muzikinis projektas, kurį finansuoja Lietuvos ir Danijos kultūros tarybos. Šio projekto tikslas – įvairiuose Lietuvos regionuose pristatyti Lietuvos ir užsienio džiazo atlikėjus bei populiarinti šį muzikinį žanrą. Nuo liepos mėnesio, projekto dėka, įvairiuose Lietuvos regionuose įvyko net penkiolika tarptautinių džiazo pasirodymų, kurie sulaukė didžiulio susidomėjimo bei pasisekimo.
„Džiazo Karavanas“ atrieda ir į Elektrėnus, tad koncerto organizatoriai kviečia į nemokamą ritmo pionierių pasirodymą kultūros centre šį sekmadienį, 17 valandą. Įėjimas tik su galimybių pasu.
,,Mes norime būti matomi”
Elektrėnų miestas neabejotinai gali būti vadinamas ir šokių sostine. Elektrėnuose ypač gausu įvairaus žanro šokių kolektyvų: liaudies, klasikinių, sportinių, pramoginių, šiuolaikinio ir net baleto studija. Elektrėnų šokėjai nuolat sėkmingai dalyvauja įvairaus rango renginiuose ir festivaliuose, o įgyvendinant Elektrėnų kultūros centro projektą „Mes norime būti matomi“ prasiplėtė ne tik veiklų skaičius, bet forma bei geografija. Suprasdama, kad scenos žmogui svarbu turėti galimybe pasirodyti ir tobulėti turint tikslą pristatyti savo talentą, šį projektą dalinai finansavo Lietuvos Kultūros taryba.
Elektrėnų kultūros centro šokėjai dalyvavo tradiciniame šokių festivalyje Slovakijoje, Košice mieste. Šio festivalio sudedamosios dalys tai meistriškumo stovykla ir baigiamieji festivalio koncertai bei konkursai. Šokėjai turėjo galimybę dalyvauti meistriškumo kursuose, kurių metu pasisėmė patirties iš tarptautiniu mastu pripažintų šokio pedagogų, perėmė jų mokymo stilių bei pritaikys būsimuose pasirodymuose. Šokėjai tobulino choreografines miniatiūras, siekiant geresnės partnerystės, muzikalumo bei išraiškos įvairovės. Festivalio baigiamuosiuose koncertuose demonstravo jau įvaldytų šokių choreografijas, kurios buvo puikiai įvertintos šokio ekspertų. Tautvydas Rimgaila, Vėtra Bliūdžiūtė, Greta Suslavičiūtė bei Tauras Žemaitis pateko į finalinius šešetukus.
Elektrėnų kultūros centro informacija
Nuot. Elektrėnų kultūros centro šokėjai po pasirodymo
Monospektaklis ,,Jau geriau būčiau negimęs“
Kada? Rugsėjo 4 d. 12.00 val. Kur? Elektrėnų ,,Vaikų pasaulio” amfiteatro aikštėje. (Draugystės g. 30) Kas ? Monospektaklis ,,Jau geriau būčiau negimęs“ .„Jau geriau būčiau negimęs“ tai Raimondo Klezio antrasis monospektaklis pagal jo paties parašytą komedijinio žanro pjesę ir gyvai atliekamas autorines dainas. Kūrinyje paliečiamos temos, kurios įkvėpė jauną aktorių karantino metu – tai nedarbas, tikėjimas ir santykiai. Kiekviena scena kritiškai, aštriai, satyriškai analizuoja šias temas kartais darant išvadą, kad gal “jau geriau būčiau negimęs”. Tekste nuskamba asmeninės patirties bei patarimų pasidalinimai, kurie aktualūs ir universalūs kiekvienam susidūrusiam su karantino iššūkiais. Kiekvieną teksto dalį palydi konkrečią temą atspindinti autorinė dainą, profesionaliai įrašytą bendradarbiaujant su muzikos
prodiuserio Artiomo Penkevičiaus įrašų studija. Monospektaklyje gausu interaktyvaus bendravimo su žiūrovais, taip juos įtraukiant į pasirodymo veiksmą.
Renginys nemokamas Projektą finansuoją Lietuvos kultūros taryba
Bliuzo ir Džiazo festivalis’21
Šiandiena net ir regionuose esančių bendruomenių nebestebina festivalių gausa ir įvairovė. Mes norime klausytoją pasiekti per jo kasdienę veiklą. Kursime džiazuojantį ir čiurlenantį miestą, kurio pagrindinė koncepcija – įsilieti į bendruomenės įprastą veiklą nesujaukiant ritmo ir net gyvenimiškos rutinos, bet tuo pačiu nustebinti, prisiminti miesto istoriją ir palikti įspūdį. Projektas ,,Vandens muzika” praplės ir sustiprins tradicinį džiazo renginį, kuriuo užtikrinama pirmojo Lietuvoje džiazo festivalio, vykusio 1968 m. Elektrėnuose, iniciatyva ir tradicija. Elektrėnų kultūros centro komanda planuoja šio projekto pagalba ne tik sudaryti sąlygas regiono klausytojams išgirsti profesionaliai atliekamą džiazo muziką, bet ir atkreipti dėmesį į miesto istoriją. 1961 m. rugsėjo 12 d. buvo užtvenkta Strėvos upė, ko pasekoje suformuotos Elektrėnų marios. Šis vandens telkinys ir jo atsiradimas turi grandiozinę reikšmę Elektrėnų miesto įkūrimui, vystymuisi ir kasdieniniam gyvenimui, o taip pat įkvėpė įgyvendinti projektą ,,Vandens muzika”. Pasitelkiant edukacinę Lietuvos muzikantų bendruomenę bei įtraukiant Elektrėnų miesto istoriją – plėsime projekto ribas nuo muzikos iki istorijos bei įgyvendinimo formas. Džiazo renginio atliekama muzika bei atlikėjų programos siejamos su vandens tema: marios, sniegas, rūkas, migla, ledas ir kt. Pastebima, kad gyvai ir profesionaliai atliekama muzika pasiekia daugiausiai profesionalius regiono klausytojus, todėl jaučiamas poreikis keistis ir susieti muzika su istorija. Nekomercinis renginys, taps išskirtinai reikšmingu kultūriniu įvykiu ne tik Elektrėnų savivaldybėje, bet ir kaimyniniuose rajonuose, įtraukdamas daugiau organizacijų ir partnerių į džiazo vyksmą bei užtikrindamas kultūros bei istorijos plėtrą. Norime džiazo žanrą ir kokybišką muziką perpinti su Elektrėnų miesto istorija ir pristatyti plačiajai visuomenei priimtinomis formomis: organizuojant originalią festivalio reklaminę kampaniją pasitelkiant vandens spalvas, skleisti džiazo muzikos ,,čiurlenimą“ viešosiose erdvėse, paplūdimyje, jaunimo susibūrimo vietose, prie miesto fontano. Taigi 2021 metų rugpjūčio 28 d. Elektrėnai taps ,,Vandens muzikos” miestu.
Visuotiniame Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos narių susirinkime patvirtintos 2020 m. finansinės ir veiklos ataskaitos, į asociacijos gretas priimti nauji nariai
Šiandien vykusiame Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos narių nuotoliniame visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinta LTICA finansinė ir veiklos ataskaitos. Jau daugiau kaip metus asociacijai vadovaujantis Lazdijų turizmo informacinio centro direktorius Mantas Sabaliauskas pristatydamas 2020 m. asociacijos veiklą pasidžiaugė, kad LTICA bendruomenė yra labai vieninga, nariai noriai teikia siūlymus įvairias su turizmu susijusiais klausimai, aktyviai dalyvauja asociacijos vykdomose veiklose. „Ypatingai džiaugiuosi, kad praėjusiais metais mūsų asociacija aktyviai dalyvavo svarstant su turizmo sektoriumi susijusius klausimus LR Vyriausybėje, kitose institucijose, teikė argumentuotus ir racionalius pasiūlymus, prie kurių formulavimo prisidėjo kiekvienas LTICA narys. Taip pat labai džiaugiuosi, jog praėjusiais metais LTICA įgyvendino nemažos apimties projektą, kurio metu sukūrė ir patvirtino naująjį asociacijos logotipą, suorganizavo mokymus asociacijos narių darbuotojams ir vadovams. Metus sukdamasis asociacijos veikloje, drąsiai galiu teigti, LTICA stiprybė – vienybėje“, – visuotinio susirinkimo metu kalbėjo LTICA prezidentas. Aktyvi praėjusių metų LTICA veikla patraukė net keturių turizmo informacijos sklaidos veiklą vykdančių įstaigų dėmesį, todėl labai džiaugiamės, kad visuotinio susirinkimo metu mūsų gretos dar labiau prasiplėtė.
Naujaisiais LTICA nariais, po vienbalsio balsavimo, visuotiniame susirinkime tapo JKC Jonavos kultūros centras, Pakruojo turizmas, Elektrėnų kultūros centras irVisagino turizmo plėtros centras. Sveikiname naujuosius LTICA narius ir tikimės, kad asociacijos veikla 2021 metai bus ne mažiau produktyvi.
Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija
Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentas Mantas Sabaliauskas
Liveta Kazlauskaitė / Elektrėnų kultūros centras / Elektrėnų turizmo informacijos centras
Vijole Šadauskienė / Jonavos kultūros centras / Jonavos turizmo informacijos centras
Laima Balčytienė / VŠĮ Trakų turizmo informacijos centras
Rūta Stankuvienė / Šiaulių turizmo informacijos centras
Vitas Girdauskas / VŠĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras
,,Kaip įkurti jaunimo centrą?“
Elektrėnų atviras jaunimo centras veikia tik 3 metus, bet sukaupta patirtis leidžia dalintis išmoktomis pamokomis ir motyvuoti kolegas iš įvairių savivaldybių Lietuvoje ir kitų valstybių imtis šios veiklos. Kovo 29 d. – balandžio 9 d. Elektrėnų kultūros centras organizuoja tarptautinius nuotolinius mokymus „Kaip įkurti jaunimo centrą?“. Mokymuose dalyvauja virš 50 specialistų iš 13 valstybių: Lietuvos, Norvegijos, Latvijos, Portugalijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Švedijos, Moldovos, Graikijos ir Brazilijos.
Mokymai skirti savivaldybių specialistams atsakingiems už jaunimą, jaunimo darbuotojams, nevyriausybinių organizacijų atstovams. Mokymų tikslas: supažindinti dalyvius, kaip pradėti jaunimo centro steigimą ir tęsti jo kasdienę veiklą, bei kaip „Erasmus“ programa, bei kitos programos gali prisidėti prie kokybiškesnių kasdienių jaunimo centro veiklų vykdymo.
Išmaniosios technologijos leidžia dalintis pavyzdžiais iš skirtingų Lietuvos savivaldybių, virtualiai aplankyti jaunimo centrus, pasikviesti specialistus dirbančius darbo su jaunimu, architektūros, socialinės apsaugos srityse. Bet technologijos neišsprendžia laiko zonų skirtumų- dalyvė iš Portugalijos Leticia Quinonez, kuri dėl Covid pandemijos negali grįžti iš Brazilijos į Portugaliją dėl sustabdytų tarptautinių skrydžių, keliasi 5 ryte, kad galėtų tiesiogiai prisijungti prie užsiėmimų.
Dalyvius iš užsienio maloniai stebina, kaip ženkliai prie darbo su jaunimu finansavimo ir kokybės užtikrinimo Elektrėnuose prisideda savivaldybė ir Jaunimo reikalų departamentas prie SADM.
Šie mokymai dalyviams suteikia labai naudingų žinių ir praktinių pavyzdžių. Pasak dalyvio Luis Gómez-Calcerrada Rodríguez-Palmero iš Ispanijos „ilgą laiką turėjau svajonę įkurti jaunimo centrą, o čia matau, kaip šią svajonę kiti įgyvendino skirtingais būdais“. Ioana Tatarciuc iš Rumunijos džiugina, kad mokymų metu išsamiai gilinamasi į jaunimo centro biudžeto sudarymą, darbo su jaunimu kokybės principus, paauglystės psichologijos ypatumus, bei kitas temas.
Savo patirtimi mokymuose dalinasi Elektrėnų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotojos Barbora Vidauskienė, Aurelija Kuzmičienė, Asta Arbačiauskaitė – Dijokienė, Kristina Vaiciukaitė. Mokymus įgyvendina Elektrėnų kultūros centras (www.kcelektrenai.lt), mokymų projektą finansuoja „Erasmus+“ programa. Elektrėnų kultūros centras tarptautinius mokymus jaunimo srityje vykdyti ir ateityje, nes įstaigai suteikta „Erasmus+” akreditacija jaunimo srityje 2021-2027 metams. Lietuvoje tokias akreditacijas turi tik 4 organizacijos.
Elektrėnų kultūros centras vykdo projektą „Darbinių įgūdžių suteikimas per savanorystę Elektrėnų miesto gyventojams“
Projekto tikslas – suteikti Elektrėnų miesto darbingiems neaktyviems gyventojams darbinių, socialinių įgūdžių per savanorišką veiklą, siekiant geresnės jų integracijos į darbo rinką. Į projekto veiklas įsitrauks bent 15 darbingai neaktyvių Elektrėnų miesto gyventojų (įskaitant ir nedirbantį, nestudijuojantį ir nesimokantį jaunimą ir mamas, esančias vaiko auginimo atostogose). Projekto dalyviai, 18–29 metų darbingai neaktyvūs Elektrėnų gyventojai įsitrauks į savanorystės Elektrėnų kultūros centro veiklose. Savanoriai turės galimybę susipažinti su įvairiomis, kasdienėmis kultūrose centro veiklomis: meno kolektyvų veikla, renginių organizavimu, miesto švenčių organizavimu, Elektrėnų jaunimo centro ir Elektrėnų turizmo informacijos centro veikla. Šių veiklų metu kultūros centro veiklose savanoriai įgis darbinių įgūdžių bei socialinių ir profesinių kompetencijų. Savanorių palaikymas bus organizuojamas taikant mentorystės ir individualaus palaikymo metodus. Savanorystė bus organizuojama individuali ir grupinė (iki 4 žmonių). Bus taikomas individualizuota prieiga prie kiekvieno projekto dalyvio. Individualių priemonių pagalba bus padedama jaunuoliams įsitvirtinti darbo rinkoje, ne tik įgyjant reikiamas kompetencijas bet ir palydint ir palaikant darbinimosi procese. Projekto trukmė 25 mėnesiai. Projekto pradžia 2020-12-01.
Projekto Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0560
Projekto vertė: 15 994,05 Eur
Finansavimo suma: 14 200,00 Eur
Projektas, finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ Nr. 08.6.1.-ESFA-T-927 priemonę „Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“
Elektrėnų jaunimo centre startavo net trys nauji projektai
Elektrėnų jaunimo centro komanda nuo šiol suteiks Elektrėnų savivaldybės jaunimui profesionalesnes ir kokybiškesnes paslaugas – nuo 2021 metų pradžios buvo finansuoti ir prasidėjo net trys nauji projektai: ”Darbinių įgūdžių suteikimas per savanorystę Elektrėnų miesto gyventojams”, „Elektrėnų savivaldybės atviro darbo su jaunimu formulė“ ir “Mobilusis Elektrėnų savivaldybės jaunimo centras II dublis”.
Vienas iš šiais metais įgyvendinamų projektų – ”Darbinių įgūdžių suteikimas per savanorystę Elektrėnų miesto gyventojams”. Projekto trukmė – 2,5 metų. Jo tikslas – darbinių, socialinių įgūdžių suteikimas per Elektrėnų kultūros centro savanorišką veiklą, 18-29 metų Elektrėnų mieste gyvenantiems jaunuoliams, kurie yra neaktyvūs darbo rinkoje, siekiant geresnės jų integracijos į darbo rinką. Savanoriai turės galimybę susipažinti su Elektrėnų kultūros centro veiklomis: meno kolektyvų veikla, renginių organizavimu, miesto švenčių organizavimu, Elektrėnų jaunimo centro ir Elektrėnų turizmo ir informacijos centro veikla. Per šias sritis savanoriai įgis darbinių įgūdžių bei socialinių ir profesinių kompetencijų. Projekte dalyvaujantiems jaunuoliams bus kompensuojamas privalomasis sveikatos draudimas (PSD), jie gaus pažymėjimą, kuris įrodys įgytas kompetencijas, suteiksime tolimesnę pagalbą ieškantis darbo. Iš savo darbo srities specialistų savanoriai gaus nuolatinį palaikymą taikant mentorystės ir individualaus palaikymo metodus. Taigi tikime, jog šis projektas padės ne tik įgyti patirties, ateityje susirasti darbą, bet ir paskatins jaunuolį drąsiai tobulėti ir siekti naujų tikslų.
Kiti du projektai finansuoti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmasis jų – „Elektrėnų savivaldybės atviro darbo su jaunimu formulė“. Projekto tikslas yra užtikrinti saugų laisvalaikio leidimo būdą ir kasdienį kokybiškų atviro darbo su jaunimu paslaugų teikimą Elektrėnų atvirame jaunimo centre 14-29 metų jaunuoliams. Nuolat taikant įvairius jaunimo informavimo, pirminės intervencijos, individualaus darbo, mediacijos metodus tampame jaunam žmogui vis labiau poreikius atliepti galinčia vieta ir pritraukimo centru. Šiems tikslams vykdyti turime jaunatvišką jaunimo darbuotojų komandą, kuri nuolat tobulėja, bei erdvę, kurioje galime priimti norinčius praleisti laisvalaikį neįpareigojančiai bei suteikti galimybę visiems dalyvauti įvairiuose mokymuose, prevencinėse veiklose, edukaciniuose užsiėmimuose. Taigi, tikimės ir toliau sėkmingai įtraukti, pasiekti, sudominti jaunuolius.
Elektrėnų kultūros centras ir toliau kryptingai vykdys mobilųjį darbą su jaunimu Elektrėnų savivaldybės 5-iose seniūnijose. Per dvejus praėjusius metus mobilus darbas su jaunimu tapo neatskiriama kaimiškų seniūnijų bendruomenės dalimi. Siekiant kokybiškesnių teikiamų paslaugų, šiais metais vykdysime projektą “Mobilusis Elektrėnų savivaldybės jaunimo centras II dublis”. Projekto tikslus ir uždavinius įgyvendins mobili 2 kvalifikuotų jaunimo darbuotojų komanda, o į skirtingas seniūnijas bus vykstama vieną kartą per savaitę. Prie mobiliojo darbo su jaunimu veiklų įgyvendinimo prisidės ir vietiniai socialiniai partneriai: Elektrėnų visuomenės sveikatos biuras, Užimtumo tarnyba ir Elektrėnų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurie padės vykdyti ugdomąsias, prevencines ir emocinio palaikymo veiklas. Sieksime darbo su jaunimu paslaugų kokybės užtikrinimo bei investuosime į jaunimo darbuotojų komandos stiprinimą per supervizijas ir kvalifikacijos kėlimą, daug dėmesio skirsime jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugų vykdymui. Elektrėnų savivaldybės jaunimo politikos prioritetas yra jaunuolių įdarbinimas vasarą, todėl sieksime, kad kaimiškų vietovių jaunuoliai pasinaudotų savivaldybės suteikiama galimybe, skatinsime savanorystę Elektrėnų kaimiškose bendruomenėse.
Su nekantrumu laukiame karantino pabaigos, kai galėsime grįžti į įprastinio gyvenimo ritmą, tad kol kas laukiame visų jaunuolių prisijungiant į nuotolines veiklas, kurias galite rasti mūsų facebook puslapyje “Elektrėnų jaunimo centras” bei “Mobilusis darbas su jaunimu Elektrėnų savivaldybėje”.
Parengė: Elektrėnų jaunimo centro darbuotojos.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro kilnojamą fotografijų paroda „Lietuvių tautinių kostiumai”
Parodoje pristatomos Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinių kostiumų rinkinio nuotraukos. Kostiumai pagaminti 2003 m. ir pirmą kartą parodyti tų pačių metų Dainų šventės renginiuose. Fotografijos buvo parengtos ir panaudotos knygai „Lietuvių tautinis kostiumas“ iliustruoti (išleido „Baltos lankos“, 2006 m., 2008 m.). Šiuo leidiniu užbaigta Lietuvos nacionalinio kultūros centro (tuomečio Lietuvos liaudies kultūros centro) keliolika metų vykdyta Liaudies kostiumo rekonstravimo programa, XXI a. pradžioje reikšmingai pastūmėjusi lietuvių tautinio kostiumo stilistiką kiek galima tikslesnio tradicines XIX a. kaimo aprangos kopijavimo link. Dauguma čia matomų rekonstruotų kostiumų buvo ne kartą įvairių gamintojų nukopijuoti ir spėjo plačiai paplisti.
Lietuvoje tradiciniais drabužiais kaimiečiai visuotinai vilkėjo maždaug iki XIX a. aštuntojo dešimtmečio. Vėliau šventadieniams vis dažniau pradėti siūdinti miesto mados drabužiai. XX a. pradžioje vietiniai, bet jau artimesni miesto madai, liaudiškojo kostiumo variantai dar buvo dėvimi Dzūkijoje ir Klaipėdos krašte. Kitur buvo naudojami tik pavieniai praktiški (pvz., didelės vilnonės skaros, pirštinės) arba su papročiais susiję (pvz., juostos) tradiciniai aprangos elementai.
Praeitin pasitraukusio šventadienio liaudies kostiumo grožį paveldėjo jo įpėdinis – tautinis kostiumas, tapęs svarbiu tautos simboliu, mūsų protėvių nagingumo ir jų meninio skonio atspindžiu. Lietuvoje tautiniai kostiumai pradėti kurti gana vėlai, tik XIX a. ir XX a. sandūroje. Kadangi kaimuose tuo laiku visaverčiai tradiciniai drabužiai jau nebevilkėti, juos atkurti tapo nelengvu iššūkiu. Noras ir reikalas vilkėti tautinius kostiumus pradžioje smarkiai lenkė autentiškų kaimo drabužių rinkimo, muziejų steigimo, mokslinių tyrinėjimų procesą. Be to, būta nemažai laikotarpių, kai kostiumo kūrėjus labiau domino ne istorinis tikslumas, o kūrybiški perdirbiniai, kuriami prisitaikant prie šiuolaikinių madų arba specifinių scenos reikalavimų. XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais visuotinis stilizuotų tautinių kostiumų įsigalėjimas Lietuvoje sukėlė aštrų poreikį atgaivinti šiai aprangai būtiną ryšį su istoriniais liaudies drabužiais, tikruoju, meniškai labai vertingu paveldu.
Fotografijose matomi kostiumai buvo pagaminti kopijuojant tradicinius, daugiausia muziejuose saugomus XIX a. kaimiečių išeiginius drabužius. Daugeliu atvejų stengtasi atkurti tuos, kurių išlikę tik fragmentai, skiautės, taip pat atsidūrusius užsienyje arba šiaip mažiau žinomus. Be abejo, panaudoti ir nuo seno visiems gerai žinomi, ne vieno dailininko dėmesį patraukę rūbai – jie pelnytai buvo laikomi gražiausiais. Kai kurie kostiumo elementai atkurti papildomai remiantis ikonografiniais bei rašytiniais šaltiniais, paskelbtais liaudies kostiumo tyrinėtojų darbais ir kitokia pagalbine medžiaga. Stengtasi nustatyti ir atsirinkti būdingiausius, tarp jų – meniniu požiūriu vertingiausius pavyzdžius, išryškinti kiekvieno etnografinio regiono savitumą. Rekonstruotus kostiumus fotografavo Rymantas Penkauskas, ilgai ir priekabiai rinkęsis lietuviško gamtovaizdžio kampelius, padėjusius atskleisti tradicinių drabužių spalvas bei formas. Šios nuotraukos gerai įvertintos tarptautinėse parodose: 2009 m. UNESCO globojamoje tarptautinėje parodoje „Humanity Photo Awards“ Kinijoje uz lietuvių tautinio kostiumo fotografijų koncepcijos sukūrimą ir atlikimą gavo Žiuri prizą, 2010 m.UNESCO globojamoje tarptautinėje bienalėje „TashkentAle“ pelnė sidabro medalį.
Mobilus darbas su jaunimu
Dažnas jaunuolis svajoja gyventi didžiuosiuose šalies miestuose manydamas, jog ten jo laukia išsvajotos galimybės ir aktyvus laisvalaikis. Retai apgyvendintose kaimo vietovėse trūksta galimybių ir priemonių jaunų žmonių savirealizacijai. Ši problema opi tiek vietos, tiek nacionaliniame ir net tarptautiniame kontekste. Nuo 2005 metų Lietuvoje sistemingai kuriama ir plečiama darbo su jaunimu sistema, o pastaruosius trejus metus (2017-2020) pradėtos finansuoti naujos darbo su jaunimu formos: darbas su jaunimu gatvėje ir mobilus darbas su jaunimu. Siekiant stiprinti mobilaus darbo su jaunimu praktikas, buvo įgyvendinamas strateginių partnerysčių projektas „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europos praktikas“, kuriame dalyvavo Lietuva, Norvegija, Rumunija, Bulgarija, Latvija ir Italija.
Kuo mobilus darbas su jaunimui skiriasi nuo įprasto darbo su jaunimu? Mobilus darbas – tai darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Šios darbo su jaunimu formos misija yra aprėpti kaip įmanoma platesnę savivaldybės teritoriją ir pasiekti tuos jaunus žmones, kurie gyvena atokiose kaimo vietovėse ir neturi galimybės įsitraukti į laisvalaikio praleidimo veiklas. Ši darbo su jaunimu forma labai domina rajonų savivaldybes, kuriose seniūnijos nuo savivaldybės centro nutolusios dvidešimt ar net penkiasdešimt kilometrų. VšĮ „Socialinė iniciatyva“ direktorė Viktorija Gaspariūnaitė mano, jog visuomenė dar nėra tinkamai susipažinusi su mobilaus darbo su jaunimu privalumais ir praktikomis: „čia kaip tame paveikslėlyje su ledkalniu – visuomenė mato tik mobilaus darbo su jaunimu viršūnę, tačiau didžiausi ir svarbiausi darbai yra mažiau matomi, o rezultatai gali pasirodyti tik po metų ar daugiau“. Puikų mobilaus darbo su jaunimu praktikos pavyzdį turime Elektrėnų savivaldybėje, kuri įsitraukė į projekto veiklas bei teikė mobilaus darbo su jaunimu paslaugas kaimuose gyvenantiems jaunuoliams. Elektrėnų savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Neringa Pulauskienė džiaugiasi, jog dilema, kaip pasiekti jaunus žmones kaimuose, kur nėra jaunimui pritaikytos infrastruktūros, išsisprendė: „atskirų patalpų įrenginėti nereikėjo, vykdavo motyvuoti ir kompetetingi darbuotojai, kurie „nuveždavo paslaugas“ kaimiškų seniūnijų jaunimui“. Neringa tikina, jog jaunuoliai labai laukia atvykstančių darbuotojų, laiko juos draugais ir noriai įsitraukia į veiklas, o tai daro teigiamą įtaką ir jaunų žmonių bei institucijų bendradarbiavimui. Įdomu tai, jog kiekvienoje iš projekte dalyvavusių šalių, ši mobilaus darbo su jaunimu praktika labai pasiteisino ir davė puikių rezultatų – buvo apmokyti jaunimo darbuotojai, įtraukti jauni žmonės iš retai apgyvendintų teritorijų, vyko užsiėmimai ir jaunuoliai buvo įgalinti patys juos organizuoti. Vienas iš projekto rezultatų – paruoštas praktinis vadovas apie mobilaus darbo su jaunimu praktikas, remiantis projekte dalyvavusių šalių patirtimi.
Projektą „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europos praktikas“ Lietuvoje įgyvendino Elektrėnų kultūros centras ir Politikos tyrimų ir analizės institutas, finansavo Erasmus+ programa.
Pokalbį su TV žurnalistu, laidų vedėju Ryčiu Zemkauskiu galite peržiūrėti čia
Sukurtas pažangus pažintinio turizmo įrankis – mobili turizmo aplikacija audiogidas
Elektrėnų turizmo informacijos centro projektas ,,Turizmo maršrutų Elektrėnų savivaldybėje skaitmenizavimas“ įgyvendinimas artėja prie pabaigos. Projekto tikslas reprezentuoti regiono kultūrinį turizmą. Siekiamą, kad turizmo prieinamumas apie regiono kultūros paveldo objektus, muziejus ir lankytinas vietas, būtų patogus, šiuolaikiškas vietiniam ir atvykstamajam turistui. Tik atsinaujinanti, įdomiai pateikiama informacija, naujos technologijos gali paskatinti regiono kultūros ir meno plėtra. Skatiname kultūros paveldo objektų lankymą ir pažinimą, formuodami patrauklų ir šiuolaikišką Elektrėnų savivaldybės turistinį įvaizdį, kurdami pažangų pažintinio turizmo įrankį, sukūrėme interaktyvų žemėlapį, kuris pritaikytas mobiliajai turizmo aplikacijai ,,Elektrėnai“, kurioje įdiegta audiogido paslauga, lietuvių ir užsienio kalbomis, suteikianti informacija keliaujant po kultūros paveldo objektus, muziejus bei lankytinas vietas. Turizmo aplikacija galite atsisiųsti savo mobiliajame telefone arba planšetiniame kompiuteryje ,,Google Play“ arba ,,App Store“ parduotuvėse. Atsisiuntus programėle pasirinkite kalbą, kuria jums bus rodoma visa informacija apie turistinius objektus, galite pasirinkti sukurtus maršrutus arba išsirinkti objektus, kuriuos norite aplankyti. Taip pat turistų patogumui atnaujintas internetinis puslapis, pristatantis sukurtus interaktyvius maršrutus, paslaugas, pramogas, bei pateikiamos visos aktualiausios turizmo naujienos.
Liveta Kazlauskaitė
Elektrėnų turizmo informacijos centro darbuotoja
Vilniaus RKT nuotolinės konferencijos įrašas
Kultūros centre duris atvėrė „V erdvė“
Nuo šių metų rugsėjo Elektrėnų kultūros centre startavo naujas projektas „V erdvė“ įgyvendinamas Moksleivių ir jaunimo organizacijos „Idėja“. Projektą finansavo Atviros Lietuvos fondas. Šio centro veikla – tai pirmų ir antrų klasių moksleivių užimtumo ir popamokinės veiklos organizavimas. Jau nuo sausio mėnesio vienoje iš Kultūros centro klasių organizuoti planavimo ir smulkaus remonto darbai. Būsimos „V erdvės“ interjerą sukūrę architektė Aneta Reviakina. O jau nuo rugsėjo, kai pradinukams baigiasi pamokos, jie skuba į naująją „V erdvę“, kur leidžia laisvalaikį, kartu su vadove Neringa Marcinauskiene ruošia namų darbus, užsiima įdomiomis kūrybinėmis, lavinamosiomis veiklomis bei mokosi tame buvime.
Koordinuojanti šio centro veiklą, grupės vadovė Neringa teigia, kad labiausiai pradinukų tėvelius džiugina, jog pagaliau atsirado puiki vieta, kur jų atžalos gali leisti laiką saugiai ir prasmingai, kadangi seniau susidurdavo su vietų prailgintoje mokyklos grupėje trūkumu. Tėvus neramino tai, kad vaikai dar nėra pakankamai savarankiški visą dieną praleisti vieni, todėl atsiradus šiam centrui, jie suskubo užregistruoti savo vaikus. O veiklų „V erdvėje“ tikrai apstu – jie turi erdvę pilną žaidimų, mokosi ir lavina savo skaitymo, rašymo įgūdžius, yra skatinami naudotis šalia esančios bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei tobulina bendravimo įgūdžius. Be viso to, centre nuolat vyksta edukacijos, šokių, emocijų valdymo ir kiti užsiėmimai, kuriuos veda neformaliojo švietimo atstovai. Į pagalbą grupės vadovei taip pat atskuba ir Elektrėnų jaunimo centro savanoriai, kurie čia leidžia laiką, mokosi dirbti su vaikais, įgauna patirties, o vaikams suorganizuoja filmų žiūrėjimo, skanėstų gamybos valandėles ir kitaip paįvairina jų kasdienybę. Norėdami veiklas „V erdvėje“ padaryti kuo prasmingesnes, skatindami pilietiškumą ir plėsdami savanorystės galimybes, nuolat kviečiame savanoriauti pas mus. Akcentuojame, jei jauti, kad gali prisidėti prie mūsų veiklos, išmokyti naujų dalykų vaikus, galbūt esi kūrybinga bei aktyvi asmenybė, o svarbiausia turi noro pasisemti patirties dirbant su vaikais: mes su mažaisiais „V erdvės“ nariais laukiame tavęs.
Puiki šio projekto pradžia patvirtino planuotus tikslus ir skatina nesustojant veikti!
Parengė jaunimo darbuotoja Neringa Marcinauskienė
IT kursai jaunimui
Kviečiame registruotis į nemokamus IT kursus “EDIBO”, skirtus (18-30 metų amžius) jaunimui, kurie niekur nesimoko ir nedirba. Kursų pradžia gruodžio mėnesį, vyks online, kursus veda kompetetingi dėstytojai. Pamokos vyksta kiekvieną darbo dieną, nuo 9 val. iki 10 val., vėliau seka savarankiškas darbas. Į šiuos kursus priimsime 38 susidomėjusius ir reikalavimus atitinkančius dalyvius (amžius ir NEETs statusas). Daugiau informacijos registracijos formoje: https://forms.gle/wYyMC1VUMX9PfHA77
Vasarą Elektrėnų jaunimas leido stovyklose
Šią vasarą Elektrėnų kultūros centro padalinys „Elektrėnų jaunimo centras“ (toliau EJC) praleido išties įdomiai ir aktyviai. Tai lėmė, jog buvo įvykdytos net trys jaunimo vasaros užimtumo stovyklos, kurias finansavo Elektrėnų savivaldybė. Stovyklos vyko liepos ir rugpjūčio mėnesiais, jose buvo stengiamasi įtraukti jaunuolius iš socialinę atskirtį patiriančių, mažiau galimybių turinčių šeimų bei gyvenančius Elektrėnų savivaldybei priklausančiose seniūnijose jaunuolius. Stovyklų tikslas buvo suteikti jaunimui galimybę užsiimti prasminga veikla, kuri skatina aktyvų laisvalaikio užimtumą ir gamtotyrą, saviraišką, stiprinti skaitmeninius ir technologijomis paremtus gebėjimus.
Matydamos jaunimo vasaros užimtumo trūkumą ir didelį jaunuolių norą įsitraukti ir dalyvauti, EJC darbuotojos Barbora Vidauskienė, Aurelija Kuzmičienė bei Kristina Vaiciukaitė parengė stovyklų maršrutus ir veiklas, kurios buvo vykdomos ne tik Jaunimo centre, bet ir išvykose į kitus Lietuvos kraštus. Pirmojoje stovykloje jaunuoliai keliavo į Molėtus, kur vyko pažintinis kraštotyrinis baidarių žygis Žeimenos upe. Praleidę naktį gamtos apsuptyje esančioje sodyboje, stovyklautojai leidosi į kelionę po lankytinus objektus Molėtų krašte, kopė į apžvalgos bokštą Mindūnuose, pasisvečiavo „Molėtų Atviroje jaunimo erdvėje“. Sekančias stovyklos dienas vyko prevenciniai mokymai bei edukacijos, skirtos ugdyti jaunuolių sugebėjimus paremtus skaitmeninėmis technologijomis, pasitelkiant ”Kūrybos ir inovacijų laboratoriją”, kaip mokymų organizatorių. Stovyklos pabaigą entuziastingai užbaigė diskoteka, kurios rengimu rūpinosi patys stovyklautojai ir taip įgijo renginio planavimo įgūdžių.
Antrojoje stovykloje pavadinimu “Mums gera čia” taip pat netrūko iššūkių ir įdomybių. Pirmąją stovyklos dieną jaunuoliai pradėjo nuo sportinės veiklos ir dviračiais numynė distanciją aplink Elektrėnų miestą ir Elektrėnų marias. Kitą dieną stovyklautojai keliavo į Grabijolus, ten įveikė ištvermės reikalaujantį Neries pažintinį taką, o po jo gamino valgį Neries krante esančioje stovyklavietėje. Kitas stovyklos dienas jaunuoliai gilino žinias apie Elektrėnų miestą žaisdami protmūšį, turėjo susitikimus su Elektrėnų savivaldybėje verslą kuriančiais ir plėtojančiais jaunaisiais verslininkais, sužinojo kaip protingai valdyti savo finansus. Visos stovyklos metu jaunuoliai buvo mokomi kaip pasigaminti lietuviškos virtuvės etnografinius patiekalus, ne vienas dalyvis didžiavosi pagaminęs tradicinį patiekalą pirmą kartą savarankiškai.
Paskutinėje stovykloje pavadinimu „Atsisveikinkime su vasara kartu“ stovyklautojai net trims dienoms išvyko į Klaipėdą, kur turėjo galimybę aktyviai keliauti ir pažinti Klaipėdos kraštą. Jau pirmąją dieną vos atvykę jie dviračiais pasiekė pajūryje esančią Olando kepurę, pakeliui susipažino su Klaipėdos senamiesčiu. Antrąją dieną stovyklautojai turėjo neeilinę išvyką į Kuršių Neriją, kur dalyvavo ekskursijoje po Lietuvos jūrų muziejaus ekspoziciją bei stebėjo delfinų ir ruonių pasirodymą. Išvyką unikalios gamtos apsuptyje tęsę stovyklautojai kopė į „Raganų kalną“, apsilankė Naglių gamtiniame rezervate esančiose „Negyvose kopose“, o išalkę maistą ruošė šalia Juodkrantės esančioje stovyklavietėje. Trečią dieną stovyklos grupė lankėsi Klaipėdos „Karalienės Luizės jaunimo centre“ ir jo padalinuose, kur turėjo galimybę pabendrauti, susipažinti ir pasisemti gerosios darbo praktikos pavyzdžių iš daugelį metų veikiančių ir didelę bendruomenę turinčių įstaigų. Grįžę į EJC jaunuoliai klausėsi paskaitos apie verslo finansavimą. Atsižvelgdamos į jaunuolių poreikius, stovyklos vadovės taip pat suplanavo aktyvią komandinę edukaciją, kurios metu jaunuoliai stiprino gebėjimus greitai priimti sprendimą, panaudoti reikiamą taktiką, leido atsiskleisti žmogaus savybėms ir galimybėms, o galiausiai su instruktoriaus pagalba žaidė dažasvydį.
N. Rericho tapybos reprodukcijos paroda ,,Grožio kelias”
Kviečiame apsilankyti
N. Rericho tapybos reprodukcijos parodoje ,,Grožio kelias”
Paroda eoksponuojama nuo spalio 5 d. iki lapkričio 8 d.
Startuoja naujas projektas „Aš ne kaimietis, aš Europietis“
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. „Elektrėnų kultūros centro“ padalinys „Elektrėnų jaunimo centras“, kuris vykdo „Mobilųjį darbą Elektrėnų savivaldybėje“ įgyvendina „Europos solidarumo korpuso“ projektą „Aš ne kaimietis, aš Europietis“, kurio tikslas – skleidžiant aktyvaus dalyvavimo ir pilietiškumo idėjas keisti Elektrėnų savivaldybės kaimiškų seniūnijų gyventojų požiūrį į jaunuolius, bei pačių jaunuolių požiūrį į save.
Šį projektą iniciavo Elektrėnų mobilaus darbo su jaunimu darbuotoja Barbora Vidauskienė, kuri kuruos projekto eigą, planuos, vykdys, vertins ir tobulins veiklas bei koordinuos susitikimus su penkių jaunuolių komanda – Ieva Davidavičiūte, Liveta Kazlauskaitė, Andželika Bartoševič, Dominykas Pranckietis, Elzbieta Juknevičiūte iš Kazokiškių, Pastrėvio, Kietaviškių ir Vievio seniūnijų.
Projekto vykdytojai dalyvavo mobiliojo darbo su jaunimu veiklose nuo 2019 metų. Ši patirtis suteikė pirminį postūmį kažką keisti, todėl kuriant naujo projekto idėją buvo ieškoma bendrų kaimiškoms seniūnijoms būdingų problemų. Jaunuoliai diskutuodami įvardino, kad gyvenime jiems visiems teko susidurti su kaimiečio stigma. Laikui bėgant buvo uždarytos mažosios mokyklos seniūnijose, tad į mokyklą reikėjo vykti geltonu autobusiuku į Elektrėnus ar Vievį, kur jie ir susidurdavo su patyčiomis, atskirtimi, kad gyvena kaime ar mažame miestelyje.
Iš jaunesnių brolių ir seserų jaunuoliai taip pat vis dar girdi šios problemos aktualumą. Tai ir norime spręsti Solidarumo korpuso projektu “Aš ne kaimietis, aš Europietis!” .
Visa komanda yra motyvuota inicijuoti bendras veiklas ir sukurti daugiau dalyvavimo galimybių savo gyvenviečių jaunuoliams, nes žino, kokios kiekvieno iš jų seniūnijos aktualijos. Projekte planuojamos veiklos, kurias organizuos projekto iniciatyvinė – organizacinė grupė, leis dalyviams užsiimti prasminga veikla, vykdomi užsiėmimai įtrauks ir lengviau pasieks aplinkoje ir bendruomenėje esančius jaunuolius, kurie nėra tokie aktyvūs ir neturi tokių įgūdžių. Projekto metu jaunuoliai vykdys edukacijas, kurios skatins įsitraukti mažiau galimybių turinčius jaunuolius, ieškos jiems tinkamų veiklų ir kaip atliepti jų poreikius. Jaunuoliai turės galimybę mokytis neformaliomis temomis, kurios jiems yra pačios aktualiausios. Veiklose iniciatyvinė grupė sieks, kad saugiai leidžiamas laikas virstų naujomis idėjomis, kaip prisidėti prie bendruomenės, ką galima padaryti, kad aplinka kurioje esame suklestėtų, būtų iniciatyviai tvarkoma ir prisidedama prie jos puoselėjimo. Projekto veiklas pradėsime vykdyti 2020 m. rugsėjį ir tęsime 12 mėnesių. Šiuo projektu prisidėsime prie Europos sąjungos jaunimo strategijos 2019 – 2027 metams Nr. 6 tikslo kurti galimybes kaimo jaunimui .
Startavo strateginių partnerysčių projektas “Paslaugų jaunimui skatinimas ir jaunimo įtraukimas per darbą su jaunimu”
Startavo strateginių partnerysčių projektas “Paslaugų jaunimui skatinimas ir jaunimo įtraukimas per darbą su jaunimu” (Nr. 2020-1-LV02-KA205-003139). Projekto tiklsas partneriams dalintis patirtimi, kaip dirbti su mažiau galimybių turinčiu ir / ar kaimiškose vietovėse gyvenančiu jaunimu. Projektas įgyvendinamas su partneriais CMC iš Latvijos ir CSCD iš Rumunijos. Projektas finansuojamas Erasmus + programos. Projektas bus vykdomas nuo 2020 liepos iki 2021 gruodžio.
Projekto metu bus organizuojamas tarptautinis pažintinis vizitas Lietuvoje ir mokymai Latvijoje. Bei bus parengtas metodinis leidinys.
Elektrėnai Blues and Jazz Festival’20
ŠIAIS METAIS bliuzas ir džiazas susivienija į vieną didelį festivalį ,,Elektrėnai Blues and Jazz Festival” ‼️ Daugybė žinomų atlikėjų ir netikėtų improvizacijų 🎶
Jazzo scenos atlikėjai:
Castor Stetson – profesionalūs muzikantai, kalbantys originalia ir šiuolaikine džiazo kalba. Vyrų atliekamos kompozicijos, papildytos įspūdingomis solo improvizacijomis, išties užgniaužia kvapą. 😌
Per trejus gyvavimo metus projektas įgavo pagreitį: spėjo pasirodyti įvairiuose didžiuosiuose Lietuvos ir užsienio muzikos festivaliuose. Vilnius Jazz Young Power konkurse (2018) grupė laimėjo Grand Prix apdovanojimą. 2019-ieji metai muzikantams buvo palankiausi – surengtas pirmasis koncertų turas po Baltijos šalis ir išleistas debiutinis albumas „Captured Music“. 💿
Neda Malūnavičiūtė ir Paulius Zdanavičius Group – ryškiausia Lietuvos džiazo vokalistė ir meistriška fleitininkė. 😍 Scenoje ji trykšta emocionalumu ir nuoširdumu, o jos balsas dažniausiai naudojamas kaip lygiavertis ansamblio instrumentas ir neretai vedantis į emocines kulminacijas – aprėpia ir žaismę bei gaivališką spontaniškumą, ir intymų santūrumą. 😉 Džiaze plėtojanti mainstream tradicijas, vokalistė sėkmingai pasirodo ir kaip populiarios muzikos atlikėja. Šiame amplua yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. 🏆
Eugenijaus Vedecko bigbendas EVJO – Nuolatiniai festivalio klausytojai tikrai atpažįsta šį išskirtinį džiazo orkestrą! Tuo labiau, kai kolektyvas ant mūsų scenos lips jau 1️⃣3️⃣ kartą. Šia ypatinga proga orkestras Jus nustebins nauja programa, prie kurios įgyvendinimo prisidės prof. Pranciškus Narušis, dainininkė Karolina Ivanauskienė bei Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos mokiniai ir absolventai. 🎶🎵
Dainiaus Pulausko grupė – vienas reikšmingiausių ir aktyviausių Lietuvos džiazo kolektyvų, savotiški Lietuvos džiazo ambasadoriai. „D.Pulausko unikalus sekstetas savo muzika užsitikrina išskirtinę vietą progresyvaus Europos „fusion“ džiazo scenoje“ – rašė kritikas Jan Patterson
„Allaboutjazz.com“ tinklapyje. 🖥️
Synchrotrony – muzikantų trio, kurie inspiracijos semiasi iš laisvosios improvizacijos. Grupės kūryboje atsiskleidžia liaudies dainų motyvų autentiškumas, kuris, instrumentalistų pagalba, yra skoningai papildytas džiazo elementais. 🎶
21st Century Quintet – tarptautinis jaunosios džiazo kartos atstovų kolektyvas 
Grupę sudaro energingi, talentingi ir labai unikalūs muzikantai 🎷 Kvinteto savitas kūrybos koloritas suteikia išskirtinumo jų originalioms kompozicijoms, kurios pasižymi armėnų liaudies muzikos motyvų gausa 😌
Bliuzo scenos atlikėjai: 🎷
Mitrokhin’s Master Band 📢 Gitaristas V. Mitrochinas yra dar vadinamas latviškuoju roko aristokratu. Anksčiau juokais jis save pavadindavo muzikos chuliganu, nors po kauke visada slėpėsi jautrus lyriškas scenos inteligentas. Grupei pavaldūs praktiškai visi muzikos stiliai nuo bliuzo, roko – iki džiazo. Ir tai jie visada daro grakščiai, žaismingai, profesionaliai. 👏🏆
A. Belkin & V. Jutas acoustic blues duo 📢 Tai dviejų grupių lyderiai: Aleksandr Belkin („The Road Band”) ir Virgilijus Jutas („Blues Makers”) 🎶🎵 Tikrai visiems puikiai pažįstami muzikantai yra ištikimi bliuzo muzikai nuo XXa. pabaigos 😎
Arina ir VETO BANK 📢 Arina scenoje – tai prabangus, neišmatuojamas vokalas ir visaapimantis magnetizmas. 🧲 Išskirtinai magiškas jos balsas priverčia suklusti, o nuoširdumas ir spinduliuojama šiluma prikausto žiūrovus nuo pat pirmų melodijos garsų. 🎤
Gęsia Skórka Blues Band 📢 Dar vieni atlikėjai iš kaimyninės Lenkijos! 
Grupės bliuzinius sąskambius papildo roko, džiazo, pop ir funk muzikos stilių elementai. 😉 Kolektyvo repertuaras gausus autorinių kompozicijų bei bliuzo hitų interpretacijų. 😎🥳
Bliuzoholikai 📢Vilniečių grupė Bliuzoholikai – tikrieji lietuviško bliuzo grynuoliai. Jų repertuarą sudaro tik savos kūrybos, lietuviškais tekstais paremtos dainos tradicinėje bliuzo, bliuzroko dermėje ir stiliuje. 🔥 Grupės variklis ir siela – muzikos ir tekstų autorius Audrius Azguridis, kuris yra vienas šio bliuzo festivalio sumanytojų ir pradininkų. 😎💪
Breaze 📢 Grupė ,,Breaze” ištikimiausi festivalio dalyviai nuo pat pradžios. Tai rock’n’blues stiliuje grojantis kolektyvas iš Klaipėdos! Išties linksmos ir energingos bliuzo krypties atstovai, žinantys, suprantantys ir vertinantys pasaulio muzikinį paveldą.
Kaip jaunimo renginys „Muzika garsiau 2020“ Elektrėnuose išaugo į festivalį
Ateitis priklauso jaunimui – to niekas nenuginčys. Ne tik didieji miestai gali pasigirti renginiais kurie pritraukia į savo miestą turistus iš visos Lietuvos. Elektrėnų mieste taip pat gyvena iniciatyvus, veržlus, turintis idėjų jaunimas.
Šios Elektrėnų jaunimo savybės atsiskleis ir renginyje „Muzika garsiau 2020“, kuris šiais metais įvyks liepos 4 dieną kartu su Lietuvos „Supermoto“ čempionato I etapo Elektrėnų savivaldybės mero taurei laimėti renginiu, kurį organizuoja baikerių klubas „Strangers MC“ bei po jo sekančiais ir kitais net tris dienas Elektrėnuose vyksiančiais renginiais, minint Elektrėnų 60-metį ir savivaldybės 20-metį.
Renginio „Muzika garsiau“ evoliucija
Prieš 10 metų renginys „Muzika garsiau“ prasidėjo nuo paprasto jaunimo renginio Elektrėnų kultūros centre, kuris truko vos kelias valandas ir buvo skirtas Elektrėnų miesto jaunuoliams. Šiais metais renginys jau yra įgavęs festivalio statusą ir gali pasigirti, kad jame pasirodo ne tik Lietuvos atlikėjai, tokie kaip Vidas Bareikis, bet ir jaunos užsienio ir Lietuvos grupės. Atlikėjai varžosi tarpusavyje dėl geriausiojo titulo, o nugalėtojus renka komisijos nariai profesionalai – prodiuseris Saulius Urbonavičius – Samas ar Menų fabriko „Loftas“ įkūrėjas Viktoras Diawara. Skambant muzikai pievoje prie marių vyksta įvairios veiklos: diskusijos, lauko žaidimai, vandens pramogos, kurias rasite atvykę į Elektrėnų miestą Liepos 4-5 dienomis. Dar visai neseniai renginio organizatorė ir įkūrėja Liuda Baslykienė su tuometine jaunimo centro organizatorių ir bendraminčių komanda tik svajojo, kad renginys įgaus tokį didelį pasisekimą.
Elektrėnų jaunimo centras atšventė antrą gimtadienį
Elektrėnų jaunimo centras (EJC) gali pasidžiaugti, kad tokių idėjų dėka pradėjo trečiuosius gyvavimo metus. Norintiems praleisti laisvalaikį centre apstu pramogų, tačiau daugelis užsuka į centrą ir vedami noro pasikonsultuoti, gauti psichologinę paramą, gyvenimišką patarimą.
EJC įgyvendindamas Jaunimo reikalų departamento projektą „Atviro darbo su jaunimu laboratorija“ organizuoja veiklas kartu su jaunuoliais, atliepdamas jų poreikius, todėl yra visuomet atsižvelgiama į tai, ką jaunuolis nori nuveikti – išvykos, seminarai, potyriminiai žygiai ar pažintiniai saviugdos užsiėmimai yra bendradarbiavimo su aktyviu jaunimu rezultatas
EJC šį birželį atšventė antruosius gyvavimo metus. Ta proga buvo suorganizuota gimtadienio šventė, kuri prasidėjo konferencijos Elektrėnų kultūros centre apie „Mobilųjį darbą su jaunimu Elektrėnų savivaldybėje“, vėliau šventė persikėlė į lauką. Renginys buvo išties smagus, nes jį organizavo ir įgyvendino ne tik jaunimo centro darbuotojos, bet ir aktyvūs centro lankytojai – savanoriai, kurių nuoširdus darbas ir noras padaryti šventę kuo įspūdingesnę nepaliko abejingų, o pramogų išsiilgusių jaunuolių, svečių ir jaunimui prijaučiančių tikrai netrūko. EJC kasdien lankytojų laukia kvalifikuotas personalas. Renginių ir švenčių organizavimą koordinuoja profesionali renginių organizatorė – jaunimo darbuotoja Barbora Vidauskienė. Būrys aktyviausių Jaunimo centro lankytojų džiaugiasi galėdami mokytis ir pasisemti patirties neformalioje aplinkoje. Visuomenės sveikatos specialistė Aurelija Kuzmičienė dirbdama jaunimo centre suteikia jaunuoliams visą reikiamą pagalbą ir padeda ugdyti sveiką gyvenseną, kontroliuoti žalingus įpročius, palaikyti tiek fizinę tiek psichinę sveikatą ir gerovę. Kartu su socialine darbuotoja kolektyvas teikia socialines paslaugas jaunuoliams priimtinoje ir saugioje aplinkoje, nežiūrint į socialinius įgūdžius, požiūrį, išsilavinimą, seksualinę orientaciją, pomėgius ar įpročius, leidžia būti kartu su kitais ir mokytis tame buvime. Telkiamas dėmesys formuoja ir daug reikšmės suteikia pokyčiams, susijusiems su socialinių kompetencijų augimu. Vykdant jaunimo politiką Elektrėnų savivaldybėje nuolat dalyvaujame projektuose, ieškome inovacijų ir stengiamės būti kuo arčiau kiekvieno jaunuolio poreikių. Tik taip gimsta patirtis kuria galime dalintis ir džiaugtis kartu su visais
Konferencija „Mobilus darbas su jaunimu: praktikos ir perspektyvos”
Birželio 12 dieną Elektrėnų kultūros centre vyko pirmas masinis Erasmus+ programos finansuotas jaunimo srities renginys, atlaisvinus karantino apribojimus Lietuvoje. Konferencija „Mobilus darbas su jaunimu: praktikos ir perspektyvos” subūrė virš 80 įvairių sričių specialistų iš 20-ies Lietuvos savivaldybių, kurie vykdo arba planuoja vykdyti, administruoja darbą su jaunimu.
Elektrėnų savivaldybėje jau vienerius metus teikiamos mobilaus darbo su jaunimu paslaugos įgyvendinant Europos sąjungos finansuojamu projektus, o nuo 2020 metų šią paslaugą finansuoja Elektrėnų savivaldybė įsteigus papildomą mobilaus jaunimo darbuotojo etatą Elektrėnų jaunimo centre. Nuo 2005 metų Lietuvoje sistemingai kuriama ir plečiama darbo su jaunimu sistema, o pastaruosius trejus metus pradėtos finansuoti naujos darbo su jaunimu formos: darbas su jaunimu gatvėje ir mobilus darbas su jaunimu. Ši nauja darbo su jaunimu forma domina savivaldybių specialistus, tikėtina, kad ateinančiais metais savivaldybių, kuriose bus teikiamos šios paslaugos, daugės.
Kas yra mobilusis darbas su jaunimu? Tai darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Šios darbo su jaunimu formos misija yra aprėpti, kaip įmanoma platesnę savivaldybės teritoriją ir pasiekti tuos jaunus žmones, kurie gyvena atokiose kaimiškose vietovėse ir yra neįtraukti į laisvalaikio praleidimo veiklas. Ši darbo su jaunimu forma labai domina rajonų savivaldybes, kuriose seniūnijos nuo savivaldybės centro nutolusios dvidešimt ar net penkiasdešimt kilometrų.
Elektrėnuose mobilus darbas vykdomas 6-se seniūnijose: Kazokiškių, Vievio, Kietaviškių, Pastrėvio, Gilučių ir Semeliškių. Per 2019 metus mobilių jaunimo darbuotojų komandai pavyko į veiklas įtraukti 134 unikalius jaunuolius. Apie veiklas, rezultatus ir iššūkius pasakojo mobilų darbą su jaunimu vykdžiusios jaunimo darbuotojos Justina Zaleckienė ir Barbora Vidauskienė, įspūdžiais nuo scenos dalinosi jaunuoliai, kurie dalyvavo veiklose. Šios paslaugos atnešė puikių rezultatų – 2019 metais darbo su jaunimu ir mobilaus darbo su jaunimu veiklose dalyvavo beveik kas penktas Elektrėnų savivaldybėje gyvenantis jaunuolis.
Elektrėnų savivaldybėje buvo vykdomas mobilaus darbo su jaunimu paslaugų poveikio tyrimas, kurio įžvalgomis konferencijos metu dalinosi Vilniaus universiteto doktorantė Justina Garbauskaitė – Jakimovska. Tyrėja įvardino, kad jaunus žmones, kurie nėra įsitraukę į jokias laisvalaikio veiklas, lengviausia pritraukti galimybes pristatant mokyklose arba paskatinant jaunus žmones atsivesti draugų. Jaunuolių įsitraukimas į mobilaus darbo su jaunimu veiklas stiprina vietos jaunimo bendruomenę ir vietos jaunimo organizacijas. Projekto metu įgyvendintos veiklos padėjo jaunimo organizacijoms priartėti prie vietos bendruomenių, o bendruomenėms- suprasti darbo su jaunimu vertybes ir principus. Pradedant teikti mobilias darbo su jaunimu paslaugas, rekomenduojama gerai susipažinti su bendruomene, organizacijomis, kurios gali suteikti patalpas, padėti organizuojant veiklas. Svarbu megzti atvirą ir pasitikėjimu grįstą santykį su bendruomenės nariais
Diskusijos „Mobilaus darbo su jaunimu perspektyvos“ metu nacionalinio lygmens ekspertai dalinosi įžvalgomis apie šio darbo su jaunimu formos plėtrą, finansavimo šaltinius, įvairių veiklos vykdymo modelių taikymą.
Darbo grupėse konferencijos dalyviai galėjo užduoti rūpimus klausimus pranešėjams, diskusijos dalyviams apie jaunimo srities tyrimus, mobilaus darbo organizavimą, finansavimą, nuo ko pradėti, kaip vykdyti mobilų darbą, kaip socialinį verslą.
Šios konferencijos dėka, trečdalis dalyvių pirmą kartą aplankė Elektrėnus. Šis renginys prisidėjo prie tą pačią dieną vykusio Elektrėnų jaunimo centro 2-ojo gimtadienio šventimo ir šiais metais švenčiamo Elektrėnų miesto 60-mečio paminėjimo. Elektrėnai yra vienas jauniausių Lietuvos miestų ir jaunatviškiausių savivaldybių, kuri daug dėmesio skiria jaunimui.
Konferenciją organizavo Elektrėnų kultūros centras, Politikos tyrimų ir analizės institutas, o finansavo programa Erasmus+. Konferencija yra projekto „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europines praktikas“ veikla.
Konferencijos akimirkas galite pamatyti čia: https://www.facebook.com/events/677791066114720
Nuotraukų autorius: Eimantas Juzukonis
„Kultūros keliai regioniniam vystymui“
EEE finansinio mechanizmo dvišalio bendradarbiavimo fondo projekto „Kultūros keliai regioniniam vystymui“ gairės. Šis kultūros kelių kūrėjams ir vystytojams Lietuvoje skirtas praktinis vadovas sudarytas remiantis gerosios užsienio valstybių praktikos pavyzdžiu. Visos leidinio dalys atspindi 2019 m. rudenį Vilniuje ir Kaune įvykusių projekto renginių, kuriuose dalyvavo kultūros kelių kūrėjai ir kitos suinteresuotosios šalys iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos ir Lietuvos, pranešimų ir praktinių užsiėmimų temas bei pagrindines įžvalgas. Žiūrėti čia.
Kviečiame visus suinteresuotus Vilniaus regiono savivaldybių kultūros lauko dalyvius prisijungti prie ,,Facebook” Vilniaus apskrities Regioninė kultūros taryba.
Elektrėnų kultūros centro vokalinis moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė) dalyvavo virtualiame chorų choro projekte „Vakar ir visados“
Prieš tris savaites, Lietuvoje įsigalėjus karantinui, Elektrėnų kultūros centro moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė) dalyvavo virtualiame chorų choro projekte „Vakar ir visados“ (projekto vadovas chormeisteris Linas Balandis).
Ansamblio narėms teko prisijungti prie nuotolinio mokymosi aplinkos „Google Classroom“. Ten buvo pateiktos kūrinio „Vakar ir visados“ (muzika Gintauto Venislovo, žodžiai Martyno Martinaičio) natos ir įgrota kiekvieno balso muzikinė partija. Per tam tikrą laiką kiekviena mergina turėjo išmokti savo partiją, klausydamasi per ausines muzikinio fono ją įdainuoti ir vaizdo įrašą nusiųsti projekto vadovui. Vėliau visų dalyvių įrašai buvo sujungti į vieną chorą, vaizdo klipo režisierė Karolina Sinkevičiūtė meniškai apipavidalino gautą medžiagą ir dabar „YouTube“ kanale galima pasidžiaugti galutiniu rezultatu – chorų choro, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 dainininkų iš kolektyvų „Brevis“, „Ąžuoliukas“, „Polifonija“, „Virtualchoir“, „Jauna muzika“, „Saluto“, „Kariūnas“, „Krantas“, „Virtualus choras“, „Vivere cantus“, „Ugnelė“, „Saulės vaikai“, „MuMok mokykla“ ir kt., daina.
Chorų choro dainos „Vakar ir visados“ premjera įvyko balandžio 17 d. LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“, „LRT Plius“ laidoje „Kultūros diena“ ir radijuje „LRT klasika“.
Pasidžiaukite šia premjera ir Jūs! 👇👇👇👏🥰
Informacinis šaltinis čia.
Socialinio projekto ,,Ypatingas grožis” fotografijų paroda
Kviečiame apsilankyti tarptautinio socialinio projekto ,,Ypatingas grožis” fotografijų parodoje.
Paroda vyks iki kovo 31 d.😊
Socialinis projektas „Ypatingas grožis“ visiems kartu, tame tarpe, ir neįgaliems padeda į negalią pažvelgti kitu kampu, skatina pasitikėjimą savimi.
Projekto metu vyko fotosesijos (modeliai – neįgalieji turintys įvairią negalią, amžių, jų artimieji, globėjai, draugai) visoje Lietuvoje taip pat ir užsienyje (Anglija, Airija).
Visi prie šio projekto prisidėję profesionalūs fotografai, vizažistai, kirpėjai, stilistai iš visos Lietuvos ir užsienio – sutiko prisijungti savanoriškais tikslais (nemokamai).
Daugiau informacijos apie projekto „Ypatingas grožis“ čia.
Tarptautinis socialinis projektas „Ypatingas grožis“ – tai pirmų kartų projektas, kuris nepaliks abejingo nei vieno, palies visų širdis ir privers nors akimirkai sustoti, susimąstyti.
„Tikrasis grožis – nematomas“A. de Sent-Egziuperi.
Vykdomas tarptautinis socialinis projektas „Ypatingas grožis“, kurio tikslas – įgalinti grožį, atskleidžiant neįgaliojo žmogaus neretai slepiamą grožį, emocijas, o taip pat juos auginančių, globojančių artimųjų, globėjų grožį, emocijas.
Siekiama parodyti, kad visuomenėje yra ypatingų žmonių, turinčių negalią, kuri yra graži.
Taip pat, atkreipti dėmesį į artimuosius, globėjus, kurie augina, globoja ypatingus žmones.
Sulaužyti nusistovėjusius standartus, hipotezes, kad neįgalieji negali būti modeliais, kad jie yra negražūs, nepatrauklūs. Turint negalią ar auginant, globojant išskirtinį žmogų – gyvenimas nesibaigia.
Jaunimo mainų projektas „Sustainable Entrepreneurship Academy“
Elektrėnų kultūros centro jaunimo mainų projektas „Sustainable Entrepreneurship Academy“ sausio 18-25 dienomis subūrė 37 jaunus žmones iš Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Italijos, Latvijos bei Lietuvos (16–29 metų amžiaus), besidominčius verslumu, tvarumu, rinkodara. Savaitė buvo skirta įgyti žinioms ir patirčiai apie verslo kūrimą, socialiai atsakingą ar ekologišką verslą.
Pagrindinis siekis buvo įgyti teorinių žinių, padėsiančių kurti start-up idėjas bei planuoti žingsnius joms įgyvendinti. Dalyviai pristatė žiedinės ekonomikos teoriją, verslo modelio pagrindus, “SWOT” analizę, kaip įrankį verslo sėkmei matuoti, bei lėšų rinkimo ir marketingo planus. Remdamiesi tomis žiniomis grupėse plėtojome skirtingas verslo idėjas (nuo ekologinio sporto klubo iki daugkartinio naudojimo picos įpakavimų), pristatinėjome ir vertinome jas.
Aplankėme Lietuvoje veikiančius socialiai atsakingus verslus – restoranus “Pirmas blynas” bei “Mano guru”, kurie ne vienerius metus siekia padėti socialiai atskirtoms grupėms integruotis į plačiąją visuomenę. „Pirmas blynas“ – 2018 m. Lietuvoje gyvenančio olando Timo van Wijko įkurtas socialiai sąmoningas verslas, kuriame įdarbinti žmonės su negalia. Taip siekiama plėsti visuomenės požiūrį apie neįgalių žmonių integravimą į darbo rinką, jų savarankiškumą ir gebėjimą susitvarkyti socialinėje aplinkoje. „Mano guru“ – jau daugiau nei dešimtmetį veikiantis salotų baras, įdarbinantis iš reabilitacijos grįžusius, problemų su narkotikais ir alkoholiu turinčius žmones. Darbas „Mano guru“ padeda žmonėms „atsistoti ant kojų“, pradėti nuo nulio ir integruotis atgal į visuomenę po ilgo laiko reabilitacijos centruose. Taip pat sužinojome, kokius sunkumus, lemiančius verslo tikimybę išlikti rinkoje, patiria tokio pobūdžio iniciatyvos: konkurenciją, stereotipus, visuomenės nepatiklumą ir t.t..
Kadangi projektu siekėme įtraukti jaunus žmones į ekonominį gyvenimą ir darbo rinką, skatindami socialinę atsakomybę, minėtieji verslai tapo geraisiais pavyzdžiais, įrodančiais, kaip svarbu verslo pagalba kurti atviresnę ir pažangesnę visuomenę.
Visa projekto metu naudota medžiaga ir akimirkos sutalpintos ,,Facebook” viešame renginyje: https://www.facebook.com/events/1217695965107199/
Visos savaitės žinias dalyviai sudėjo į 5 žingsnių skrajutę tvaraus verslo link. Pirmą žingsnį jie įvardijo kaip idėjos kūrimą pasitelkiant jau turimus savo įgūdžius, pomėgius ir tai, kas asmeniškai domina, pridedant būdus, kaip vystyti savo verslą ir būti socialiai atsakingam. Antras žingsnis yra nuodugnus tyrimas ir paieška – išsiaiškinti verslo galimybes rinkoje bei paieškoti jau panašaus veikiančio produkto rinkoje, visą šią informaciją išanalizuoti. Trečias žingsnis – išsami verslo veikimo principo analizė pasitelkiant analitinius įrankius kaip SWOT, Business model canvas, PESTEL analysis ir kt. Ketvirtas žingsnis yra realizacija bei minimalaus produkto kūrimas, kurio metu dalyviai pabrėžė kantrybės bei nuoseklumo svarbą. Paskutinis žingsnis – tobulinimas. Tai – inovacijų, galimybių ieškojimas ir nuolatos nesustojantis procesas tobulinant savo idėją ir verslą.
Projekto dalyvių patirtis mainuose:
Matteo Linguerri: „Buvo tikrai įdomu, visų pirma todėl, kad niekada nesigilinau į tokių tvarių idėjų turinį ir sužinojau, kad mano idėja buvo įvertinta. Vėliau su savo grupe prie to dirbome ir buvo nuostabu, nes visi tikrai dalyvavo, davė patarimų, dalinosi nuomonėmis, o po diskusijų visada rasdavome geriausią sprendimą. Darbas grupėje man taip pat padėjo, nes tai nėra mano stiprybė ir turėjau galimybę prie to dirbti. Be to, mes išmokome teorijų, skirtų mūsų verslo idėjoms analizuoti, ir, manau, kad jos buvo tikrai naudingos, ypač SWOT ir Business model canvas analizė.“
Titas Makšimas: „Projekto metu su grupe simuliavome ekologiško produkto kūrimą, reklamavimą, bei finansines galimybes. Pradėjus dirbti emocijos buvo pozityvios: grupelė į kilusias problemas reagavo su nenumaldomu noru jas išspręsti. Tačiau ilgainiui ties kiekvienu produkto kūrimo aspektu atsidurdavome aklavietėje, nes neturėjome žinių apie medžiagų bei paslaugų kainas, fizines produkto savybes (kas reikiama, o kas – ne). Su iškilusiais sunkumais susidoroti padėjo projekto veiklose pristatyti „minimal viable product“ ir „business model canvas“ (ir dar daug kitų), kurie padėjo orientuotis, kur ankstesnės patirties neturėjome. Tarkim, nuvykę į Vilnių klausinėjome Gedimino prospekto praeivius apie mūsų produkto reikalingumą bei potencialą. Taip susipažinome su kitų nuomone ir sužinojome, kaip patraukliau pateikti produktą visuomenei. Tik juoktis iš savęs reikėjo, kai supratom, jog daugiausia problemų išsisprendžia ne sėdint ir sukant galvą, o reaguojant į aplinką, klausiant kitų. Labiausiai įsimintina projekto veikla buvo susipažinimas su socialiai atsakingais verslais Vilniuje. Buvo gera matyti savoje šalyje esančius žmones, kurie ne tik pasižymi kūrybiškumu, bet ir paveda savo gyvenimą socialinei visuomenės gerovei. Projekte praleidau laiką ne tik linksmai, bet ir naudingai. Jo dėka sužinojau, kaip realizuoti savas idėjas bei supratau socialinės ir ekologinės gerovės svarbą verslų atžvilgiu.“
Naudingos nuorodos pradedantiesiems, svarstantiems apie savo verslą:
- https://www.verslilietuva.lt/
- https://eakademija.seb.lt/
- https://www.kaip-uzsidirbti.lt/kaip-pradeti-versla/
Straipsnio autorė, mainų dalyvė Greta Minkevičiūtė
Živilės Vaičiukynienės tapybos darbų paroda ,,Laiko laiškai”
Kviečiame apsilankyti Živilės Vaičiukynienės tapybos darbų parodoje ,,Laiko laiškai” Elektrėnų kultūros centre
L. Zamenhofo paroda
Lietuvos esperantininkų sąjungai padedant Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda jau pabuvojo UNESCO-galerijoje Vilniuje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno Rotušėje, Vytauto Didžiojo universitete, Panevėžio miesto savivaldybėje, Veisiejų regioniniame parke, Lazdijų krašto muziejuje, Druskininkų vandens parke, Varėnos rajono Merkinės kultūros centre, Šalčininkų kultūros centre, Švenčionių Nalšios muziejuje, Ignalinos krašto muziejuje, Utenos kultūros centre, Molėtų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Ukmergės kraštotyros muziejuje, Jonavos krašto muziejuje, Širvintų rajono Savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Nuo š.m. sausio 10 d. iki vasario 16 d. ši paroda bus eksponuojama Elektrėnų kultūros centre (Draugystės g. 2 ).
Daugiau informacijos:
Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva
2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Šiais 2019 metais sukanka 160 metų nuo šio asmens gimimo. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.
Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.
Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.
Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.
Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperantininkai? Zamenhofo žmona Klara buvo Kauno verslininko Aleksandro ir Godos Zilbernikų dukra. Tėvas buvo muilo fabrikėlio Kaune bendrasavininkis, motina kilusi iš turtingos Belochų šeimos Balstogėje. Abu Zilbernikai į Kauną atsikėlė iš Balstogės. Šeimoje augo aštuoni vaikai, Klara buvo jauniausioji. Zamenhofo svainė, metais vyresnė Klaros sesuo Tereza Kocinienė savo atsiminimuose 1937 m. žurnale „Litova Stelo“ („Lietuvos žvaigždė“) išspausdino trumpus atsiminimus apie L. Zamenhofą. Juose rašė, kad jos tėvas A. Zilbernikas prieš jungtuves pasakęs dukrai: „Tavasis Lazaris yra genijus, jo laukia šventa misija“.
Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m. uošvio lėšomis išėjo šio vadovėlio laidos lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, po to dar kelios knygelės. Be Kauno verslininko A. Zilberniko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį.
Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m. uošvio lėšomis išėjo šio vadovėlio laidos lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, po to dar kelios knygelės. Be Kauno verslininko A. Zilberniko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį.
Buvusi Pažeskaja gatvė, kurioje gyveno Zilbernikų šeima, nuo Pirmojo pasaulinio karo turėjo Pažų gatvės vardą. Nuo 1926 m. tai L. Zamenhofo gatvė. Atėjus naciams ji virto Alytaus gatve. Paminėjus 100-ąsiais esperanto kalbos autoriaus gimimo metines, dar sovietmečiu, Kauno esperantininkų lyderio Albino Vebeliūno pastangomis 1960 m. ji atgavo L. Zamenhofo vardą.
Dviaukštis Zilbernikų namas L. Zamenhofo g. 5 yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su L. Zamenhofo šeima. Čia gyveno mecenatas A. Zilbernikas, ne kartą lankėsi L. Zamenhofas, ten gimė jo žmona Klara, gyveno jo vaikai Adomas ir Sofija.
Istoriniame name įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES). Čia sukaupta per dešimt tūkstančių esperantiškų knygų turinti biblioteka, yra susirinkimų ir kursų patalpos. Pastatas reikalingas rimto remonto, ypač vertinant jo kaip kultūros ir istorijos paveldo objekto svarbą. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.
Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė bemaž prieš šimtą metų – čia 1919 metais įkurta esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, prelatas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija 1918–1940 metais buvo viena aktyviausiai tuometinėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų.
Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga, kaip ir didžioji dauguma visuomeninių organizacijų, okupacinės valdžios buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje 1988 m. sąjunga viena iš pirmųjų buvo atkurta taip pat Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje. 1991 metais buvo atkurtas 1918–1940 metais leistas žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“, platinamas apie 50-yje pasaulio šalių.
Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla Lietuvos esperantininkų sąjunga pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Šis kongresas iki šiol lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2344 asmenys), tiek atstovautų valstybių skaičiumi (60 pasaulio šalių), tiek trukme (liepos 23–30 dienomis). Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Sveikinimą kongresui atsiuntė tuometinis UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsura, kongreso Garbės komitetą sudarė 30 iškiliausių mūsų šalies žmonių: tuometinė Europos komisijos narė Dalia Grybauskaitė, Europos žmogaus teisių teismo teisėjas prof. Pranas Kūris, prof. Vytautas Landsbergis, poetas Justinas Marcinkevičius, operos solistas Virgilijus Noreika, akademikas Zigmas Zinkevičius ir kt. Kongreso proga buvo išleistas specialus pašto ženklas.
Lietuvos esperantininkų sąjunga itin aktyviai dirba leidyboje. Įvairiose prestižinėse Lietuvos leidyklose („Alma Littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto Varpas“ ir kt.) 2000–2010 metais buvo išleista per 100 fundamentalių knygų esperanto ir lietuvių kalbomis esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, tarptautinės kalbos problematikos klausimais, grožinės literatūros kūrinių, pažintinių knygų apie Lietuvą ir pan.
Sąjungos organizuojamus kursus įvairiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 asmenų.
Lietuvos esperantininkų sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ („Gulbė“), 1997 metais tarptautinio Grabovskio fondo premiją, 2003 metais buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje ir gavo prizą „Trofeo Fyne“.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 6000 aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Tai yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje, turinti autoritetą ir sulaukusi didelio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, tinkančia tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek bendravimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.
Lietuvoje garsiausio pasaulio litvako Liudviko Zamenhofo atminimas yra tinkamai įamžintas. Veisiejuose jam yra pastatyti du paminklai, jo vardu yra pavadintos gatvės Veisiejuose, Kaune ir Vilniuje. Kazlų Rūdoje viena gatvė yra pavadinta Esperanto vardu. Lietuvių kalba apie šį didį humanistą yra išleistos šešios biografinės knygos .
Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, tame tarpe, jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.
Povilas JEGOROVAS
Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas
Šiais metais mūsų dar daugiau ! 👊
Lapkričio 9 d. Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybių teritorijoje vyko orientacinės pažintinės varžybos. Antrą kartą rengiamas varžybas organizavo Elektrėnų savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyrius kartu su Elektrėnų turizmo informacijos centru. Prie varžybų organizavimo prisidėjo Trakų rajono savivaldybė ir turizmo informacijos centras. Į Orientacines varžybas rinkosi dalyviai ne tik iš Elektrėnų ir Vievio apylinkių, bet sulaukėme dalyvių, kurie atvyko iš Marijampolės, Kaišiadorių, Žiežmarių, Vilniaus apylinkių. Visos komandos išsitraukusios burtus, kokiu laiku išvyks startavo Elektrėnų kultūros centre į skirtingas puses, per vieną valandą startavo net 18 komandų. Įvykdžius užduotis galiausiai visi dalyviai finišavo Abromiškių dvaro svirne. Daugiausiai surinkusi taškų buvo ,,Mumių” komanda iš Vilniaus. O spalvingiausia komandą bendru tarpusavio balsavimu buvo išrinkta Elektrėnų komanda ,,Be stabdžių”.
Dėkojame visiems dalyvavusiems !👏🥳
Taip pat dėkojame mūsų draugams ir rėmėjams ! 🎉🎁
Elektrėnų savivaldybė Trakų rajono savivaldybė – Trakai district municipality Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Trakų visuomenės sveikatos biuras Halkio SUSHI Sporto klubas “Halkis” Sostinių Golfo Kluba Elektrėnų savivaldybės sporto centras Speedway kartodromas Abromiškės Abromiškių reabilitacijos ligoninė
Orientacinių varžybų dalyviai finišavo Abromiškių svirne
Elektrėnų savivaldybės jaunuoliai bendravo su jaunimo darbuotojais iš Europos
Š.m. spalio 9 d. Elektrėnų seniūnijose: Kietaviškėse, Kazokiškėse, Vievyje, Semeliškėse ir Pastrėvyje, jaunimo darbuotojai iš Norvegijos, Italijos, Rumunijos, Bulgarijos, Lietuvos ir Latvijos dirbo su virš 50 Elektrėnų savivaldybės jaunuolių. Seniūnijose jaunimo darbuotojai vedė užsiėmimus, pritaikydami mobilaus darbo su jaunimu metodus. Per trumpą laiką užsienio specialistai sugebėjo užmegzti ryšį su Elektrėnų savivaldybės jaunuoliais, bei taikyti žinias įgytas tarptautinių mokymų metu. Po renginių įspūdžiais dalinęsi užsienio specialistai, teigė maloniai nustebę, kokie nuoširdūs jaunuoliai iš mažųjų Elektrėnų miestelių, kaip puikiai bendrauja anglų kalba. Taip pat svečiai buvo nustebę infrastruktūros pritaikytos bendruomenės ir jaunuolių poreikiams kiekiu Elektrėnų savivaldybėje. Elektrėnų savivaldybė yra viena iš mažiau nei 10 savivaldybių Lietuvoje vystančių mobilias paslaugas jaunimui.
Jaunimo darbuotojai, savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai iš 6 Europos valstybių š.m. spalio 7-11 dienomis Elektrėnų savivaldybėje dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Mobilusis darbas su jaunimu“. Šių mokymų metu su užsienio specialistais patirtimi dalinosi Elektrėnų savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Neringa Pulauskienė, mobilaus darbo su jaunimu darbuotoja Barbora Vidauskienė, Elektrėnų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja Justina Zaleckienė.
Mokymai buvo grindžiami neformaliojo ugdymo metodika, dalyviai aktyviai dalyvavo įvairiose, iššūkių reikalaujančiose grupinėse ir asmeninėse užduotyse. Dalyviai mokėsi užmegzti ryšius su jaunuoliais, bei sužinojo, kaip užmegzti partnerystę su vietos bendruomenėmis, kaip reklamuoti mobiliųjų darbą su jaunimu ir aptarė, kaip galima būtų užsitikrinti paramą šiam darbui vietos bendruomenėje. Užsienio specialistai tyrinėjo jaunimo situaciją Elektrėnų seniūnijose, mokėsi planuoti mobilaus darbo su jaunimu veiklas atsižvelgiant į jaunuolių poreikius. Dalyviai įsivertino savo galimybes grįžus į savo šalis dirbti mobilų darbą su jaunimu.
Šiais mokymais buvo siekiama analizuoti Elektrėnų savivaldybės mobiliojo darbo su jaunimu kaimo vietovėse koncepciją, Lietuvoje taikomų mobiliojo darbo su jaunimu principus ir formaliuosius reikalavimus. Dalyviai įgijo įrankius ir priemones mobiliojo darbo su jaunimu poreikio analizei, atsižvelgiant į jų vietos realybę. Suteiktos galimybės dalyviams pasidalyti savo vietos realijomis ir gerąja patirtimi dirbant su jaunimu atokiose ir kaimo vietovėse. Dalyviai mokymų pabaigoje džiaugėsi įgiję žinių ir praktinių gebėjimų reikalingų dirbant mobilų darbą su jaunimu.Projektas toliau bus vykdomas iki 2020 m. spalio. Projekto rėmuose bus atliekamas Mobilaus darbo su jaunimu Elektrėnų savivaldybėje poveikio tyrimas. Remiantis gerąja patirtimi bus rengiamas metodinis leidinys, kaip taikyti šią metodiką dirbant su jaunimu kaimiškose vietovėse įvairiose Europos valstybėse. 2020 m. bus organizuojama nacionalinės konferencija apie Mobilų darbą su jaunimu. Ši konferencija sukvies virš 60 specialistų iš visos Lietuvos į Elektrėnus. Šioje konferencijoje dalyvaus specialistai, kurie planuoja vystyti šias paslaugas ir nori perimti Elektrėnų ir kitų Lietuvos savivaldybių gerąją patirtį. Projektą „Mobilusis darbas su jaunimu: formuojant Europos praktiką“, kurią įgyvendina Elektrėnų kultūros centras ir Politikos tyrimų ir analizės institutas, projektas dalinai finansuojamas Erasmus + programos. Šio projekto dėka 2019-2020 metais mobilaus darbo su jaunimu paslaugos bus bandomos Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje.
Justina Zaleckienė
Elektrėnų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja
Mobilusis darbas su jaunimu Elektrėnų savivaldybėje
Rugsėjo 6-7 dienomis, Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent“, dalyvavo Elektrėnų atviro jaunimo centro komanda su savanoriais. Įrengta mobilaus darbo su jaunimu erdvė puikiai atspindėjo mobilų darbą su jaunimu kaimiškose vietovėse, bei pritraukė daug jaunimo ir ne tik. Susidomėjimas buvo didelis, o pristatyti tikrai buvo ką. Nuo šių metų gegužės mėnesio Elektrėnų savivaldybėje vykdomi net du projektai, kuriuos įgyvendinti pasiruošusi Elektrėnų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotojų komanda.
Šiais metais startavo strateginės partnerystės projektas, finansuojamas Erasmus + programos, „Mobilusis darbas su jaunimu: formuojant Europos praktiką“, kurį įgyvendina Elektrėnų kultūros centras ir Politikos tyrimų ir analizės institutas. Šio projekto veiklos vykdomos 18 mėnesių nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d., projektą įgyvendins 7 partneriai iš 6 šalių: Norvegijos, Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Italijos. Mobilusis darbas su jaunimu yra darbo su jaunimu forma, kuria jauniems žmonėms suteikiamos užimtumo galimybės jų gyvenamojoje aplinkoje, kurioje nėra jaunimo centrų ir laisvalaikio praleidimo galimybės yra ribotos. Yra keletas būdų, kaip suteikti mobilųjį darbą su jaunimu kaimo teritorijose. Šis projektas apims skirtingas praktikas ir analizuos skirtingus būdus, kaip mobiliosios darbo su jaunimu paslaugos galėtų būti teikiamos skirtingose Europos šalyse. Projektas padės visos Europos jaunimo darbuotojams išsiaiškinti, kurios strategijos yra aktualios jų tikrovėje. Projekto rėmuose bus organizuojami tarptautiniai mokymai, atliekamas tyrimas ir teikiamos mobilaus darbo su jaunimu paslaugos.
Moksleivių ir jaunimo organizacija ,,Idėja“, gavusi finansavimą iš Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupės, įgyvendindama projektą ,,Jaunimo užimtumo skatinimas Elektrėnų savivaldybės kaimiškose teritorijose“ NR. ELEK-LEADER-1C-J-4-2-2018, taip pat nuo š. m. pavasario pradėjo vykdyti mobilųjį darbą su jaunimu. Elektrėnų savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Neringa Pulauskienė kartu su Elektrėnų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotojais, važiavo į seniūnijas, bendravo su vietos bendruomenių nariais, jaunimo atstovais ir aiškinosi kokia yra jaunimo situacija kaimuose, o nuo rugsėjo mėnesio jaunimo darbuotojų komanda startavo į konkrečias vietas ir pradėjo vykdyti mobilųjį darbą su jaunimu.
Įgyvendinant šiuos du projektus net šešiose Elektrėnų seniūnijose bus suteiktos mobilaus darbo su jaunimu paslaugos. Jaunimo darbuotojų komanda, pagal sudarytą ir su Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupe suderintą grafiką lankysis Kietaviškėse, Kazokiškėse, Pastrėvyje, Semeliškėse, Gilučiuose, Vievyje. Susitikę su jaunuoliais jaunimo darbuotojai, taikydami mobilaus darbo su jaunimo metodus, išsiaiškins jų poreikius, padės jaunimui gerinti jų laisvalaikio užimtumą atliepiant jų poreikius ir taikant atvirojo darbo su jaunimu principus, sieks pagerinti kaimiškose vietovėse gyvenančių jaunuolių laisvalaikį.
Diskusijų festivalis „Būtent“, tai ne vienintelė projektų viešinimo priemonė, taip pat yra sukurtas puslapis socialiniame tinkle „facebook“ „Mobilusis darbas su jaunimu Elektrėnų savivaldybėje “ (https://www.facebook.com/MDElektrenai/), pamėgę šį puslapį galėsite stebėti informaciją apie jaunimo darbuotojų vizitus į seniūnijas, veiklas, darbo metodus.
Justina Zaleckienė
Elektrėnų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja
Elektrėnų kultūros centro kolektyvas “Saulės spinduliai”
Elektrėnų kultūros centro kolektyvas “SAULĖS SPINDULIAI” dalyvavo kasmetiniame, respublikiniame 25 – jame vaikų vokalinės muzikos festivalyje “LAUMĖS JUOSTA- 2019”, kuris vyko Palangoje. Tai švietimo ir ugdymo programos „Talento akademija“ dalis. Didelis AČIŪ kolektyvo vardu už dainą „Mano Palanga“ Arvydui Martinėnui, o už įvaizdį Ritai Kajotaitei. Elektrėnų “SAULĖS SPINDULIAI” gavo masiškiausio ir drausmingiausio kolektyvo nominaciją šiame jubiliejiniame muzikos festivalyje, kurį rugsėjo mėnesį transliuos LRT.
„Mobilus jaunimo darbas: Europos praktikos formavimas“
Š.m. liepos 15-19 dienomis Elektrėnų kultūros centras ir Politikos tyrimų ir analizės institutas įgyvendinant KA2 projektą „Mobilus jaunimo darbas: Europos praktikos formavimas“ organizavo mokymus mokymų centre „Daugirdiškės“. Mokymuose dalyvavo dalyviai iš Norvegijos, Latvijos, Italijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Lietuvos. Mokymuose dalyvavo Elektrėnų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja Justina Zaleckienė ir būsima jaunimo darbuotoja, šiuo metu Elektrėnų atviro jaunimo centro savanorė Barbora Jasudaitė. Mokymų metu įgytos žinios bus naudojamos jau šį rudenį dirbant tiesioginį darbą su jaunimu Elektrėnų seniūnijose, kuriose jau kelis mėnesius lankosi Elektrėnų jaunimo reikalų koordinatorė Neringa Pulauskienė ir jaunimo darbuotojų komanda. Moksleivių ir jaunimo organizacija “Idėja” įgyvendina projektą “Elektrėnų savivaldybės jaunimo užimtumo skatinimas kaimiškose vietovėse”, finansuojamą iš Elektrėnų savivaldybes VVG. Tikimės, kad šių abiejų projektu dėka sėkmingai startuosime teikdami mobilias paslaugas jaunimui mūsų savivaldybės kaimiškose vietovėse, kur jaunimui tikrai trūksta užimtumo.
Elektrėnų atviro jaunimo centro informacija
.
„Jaunimo bamba“
Š. m. vasario 7 d. Elektrėnų kultūros centro, Atviro jaunimo centro ir Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenių nariai, bei lankytojai įgyvendindami Active Citizens programos socialinį bendruomenių projektą (angl. k. Social action projects) įrengė poilsio/bendravimo zoną Elektrėnų kultūros centro fojė – „Jaunimo bamba“. Įgyvendinant šį projektą buvo organizuojami susitikimai „workshop‘ai“, diskusijos su bendruomenių nariais. Active Citizens skatina bendruomenių inicijuojamus socialinius pokyčius. Ji motyvuoja bendruomenių narius prisiimti atsakomybę už savo aplinką bei socialinius poreikius ir suteikia jiems reikalingas žinias, įgūdžius bei patirtį.
Organizuojant ir vykdant poilsio zonos įrengimo darbus, įtraukiant artimiausių bendruomenių narius, tikslas pagerinti kaimynystėje veikiančių bendruomenių (organizacijų kaimynų) bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius buvo pasiektas. Norisi pasidžiaugti, kad tai tik pabaigos pradžia, nes bendraujant, veikiant kartu kyla daug gerų idėjų, kurias įgyvendinti padės sukurti tvarūs ir geri santykiai.
Tuo pačiu, mes parodome, kad aktyvumas bendruomenėje yra ne našta, o galimybė. Galimybė kurti ir gerinti jus supančią aplinką, galimybė kurti bendravimo ir bendradarbiavimo tinklus su kitais bendruomenės nariais. Kartu mes galime daugiau, kartu mes galime geriau.
ActiveCitizensLT Facilitator’iai
„Ieškok savęs“
Džiaugiamės 2018 metais įgyvendinę Elektrėnų savivaldybės finansuotą visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą “Ieškok savęs”. Šio projekto tikslas – narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir pagalba jauniems žmonėms atrasti save, atsakyti į rūpimus klausimus, padėti atsispirti neigiamam aplinkos poveikiui.
Viso projekto metu su jaunimu dirbo psichologas, kuris grupinių ir individualių konsultacijų pagalba padėjo jaunuoliams geriau suvokti vyraujančias socialines normas, bendravimo ypatumus, supažindino su emocijų valdymų būdais. Darbe su jaunimu buvo naudojamos įvairios darbo formos ir metodai, kurie patrauklūs jaunimui. Įvairių psichologinio pobūdžio filmų peržiūros ir analizė. Filmo metu jaunuoliams suteikiama proga susidurti su kitokiomis socialinėmis normomis, vertybėmis bei apmąstyti savąsias. Aptarimo metu visi turi progą išsakyti savo mintis ir emocijas, kilusias filmo metu; aptarti neaiškias filmo vietas; suprasti kaip svarbu įsigilinti į paslėptas reikšmes, simbolius ir juos išsiaiškinti, aptarti su kitais.
,,Emocijų valdymas“ – dalyviai interaktyvių veiklų (diskusijų, vaidinimo ir žaidimo) metu aptarė savo naudojamus ir/ar žinomus emocijų valdymo būdus, išskyrė naudingiausius, sužinojo kaip elgtis ir suvaldyti save situacijose, kuomet užplūsta stiprios emocijos.
Veikloje ,,Efektyvus bendravimas“ – dalyviai sužino apie bendravimo psichologijoje išskiriamus bendravimo kliuvinius“, buvo siekiama, jog dalyviai mokytųsi dažniau pastebėti, kokiu būdu jie bendrauja su aplinkiniais, atpažinti netinkamus bendravimo būdus ir juos keisti.
Individualios konsultacijos vyko su užsiregistravusiais dalyviais. Individualiose konsultacijose buvo aptariamos įvairios, jaunimą dominančios temos, ieškomi sprendimo būdai, keliama motyvacija, mokomasi suprasti save ir suvaldyti emocijas, o kartais tiesiog išklausyti.
Taip pat labai džiaugiamės sulaukę pagalbos iš LIMSA (Lietuvos medicinos studentų asociacijos), kurie jaunimą konsultavo lytiškumo klausimais, atsakė į „nepatogius“ klausimus ir suteikė daug naudingos informacijos.
Prie mūsų projekto „Ieškok savęs“ prisidėjo ir Elektrėnų sveikatos biuras, kuris kartą per savaitę konsultuodavo jaunimą sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, svorio reguliavimo, pirmosios pagalbos suteikimo klausimais. Supažindino jaunus žmones su kraujospūdžio aparatu, nikotino kiekį organizme nustatančiu aparatu.
Taip pat turėjome svečių iš antidopingo agentūros, kurie mielai sutiko susitikti su jaunimu ir supažindino su antidopingo kodekso nuostatomis, tarptautinio standarto nuostatomis.
Daug gražių emocijų patyrėme: mokėmės vieni iš kitų, diskutavome, bendravome individualiai ir grupelėse, lankėmės kituose jaunimo centruose, diskusijų festivaliuose, renginiuose, mokėmės organizuoti renginius, dirbti komandoje, pažinome kitus ir save.
Pasibaigus projektui, veiklos nesibaigia, nes jaunimas tarsi kempinė, kuri turi būti pripildoma naujomis emocijomis, išgyvenimais ir informacija!
Tarptautiniai mokymai „Making culture gr8 again”
„Išlaikyti kultūrinį paveldą nėra sunku, tačiau padaryti ji patrauklų, prieinamą ir aktualų visiems žmonėms – geba ne visi“ – teigia „Making culture gr8 again” mokymų dalyvė Vilija. Prasidėję lapkričio 24 dieną ir trukę 8 dienas, mokymai, organizuojami Politikos tyrimų ir analizės instituto, žadėjo dalyviams parodyti, kaip sudominti jaunus žmones per 7 sekundes. Ar pavyko?
Gyvenant 21-ame amžiuje, technologijos užima vis didesnę dalį mūsų gyvenimo, todėl pažinti kultūros paveldą technologijų pagalba jaunam žmogui atrodo ypač patrauklu. Mokymų metu buvo siekiama suteikti dalyviams žinių, kaip rasti įdomių ir kokybiškų užsiėmimų kultūros srityje, siekiant įtraukti ir sudominti jaunus žmones.
Sakoma, jog reikia mokytis iš svetimų klaidų arba imti patirtį iš gerųjų pavyzdžių. Mokymų dalyviai buvo supažindinti su Kaune, Europos kultūros sostinėje 2020m., vykdomomis veiklomis skatinančiomis kultūros paveldą ir juo domėtis. Dalyvis Aidas sako, jog „svarbiausia, ką išsinešiau, tai kaip galima pasitelkti kultūrinį paveldą dirbant su jaunais asmenimis, tautinėmis mažumomis ir atvykusiais asmenimis iš kitų valstybių. Kaip #kartu įsitraukti į bendras veiklas. Visas šias žinias galėsiu panaudoti programoje @ActiveCitizens, kur dirbame su bendruomenėmis. Ir atstovaudamas jaunus asmenis @LiJOT.”
Vienas iš mokymų tikslų buvo suteikti žinias apie Erasmus+ projektų rašymą bei vykdymą kultūros srityje. Kaip užtikrinti projekto sėkmę, kokių priemonių reikia imtis ir kaip dirbti su tuo, kas naudinga ir tinkama kiekvienam. Vilija teigia, jog pažadas sudominti jaunimą per 7 sekundes buvo įvykdytas – pasirodo – tai nėra taip sunku – „visa ši patirtis mokymuose atnešė naudą darbo srityje, kuriant naujus projektus, taip pat padidino naujų idėjų sąrašą, praplėtė tarptautinių partnerių tinklą ir paskatino judėti pirmyn.”
Tad pirmyn, nepamirštant žvelgti atgal į kultūros paveldą!
Tarptautinis mokymų seminaras „Making culture gr8 again” finansuotas Europos Komisijos programos Erasmus +.
