JURGIS MILANČIUS gimė 1869 m. balandžio 18 d. Suvalkijoje, mirė 1956 m. gegužės 9 d. Vaistininkas, knygnešys.
Aukštuosius farmacinius mokslus baigė Varšuvos universitete. Grįžęs į Lietuvą Vievyje atidarė vaistinę, dirbo joje su pertraukomis iki 1940 m.
Gūdžiais spaudos draudimo metais J. Milančius visomis išgalėmis gaivino Vilniaus krašte beužgęstančią lietuvių kalbą. Palaikė glaudžius ryšius su J. Basanavičium ir kitais to meto lietuvybės šaukliais.
Kukli vaistinė, kuri kartu ir vaistininko šeimos gyvenamasis būstas, tampa dar ir knygnešių susitikimų vieta ir draudžiamos spaudos slaptaviete. Milančius itin artimai bendravo su žymiausiu Kietaviškių (Kaišiadorių raj., dabar – Elektrėnų sav.) knygnešiu Motiejumi Grybausku. Platindamas lietuvišką spaudą, J. Milančius kovojo už lietuvių kalbos grąžinimą į bažnyčias. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įkūrė Vievyje pirmąją lietuvišką mokyklą ir buvo pirmuoju jos vedėju. Už lietuvišką veiklą, apie 1905 m., gubernatoriaus buvo nuspręsta Milančių ištremti, bet nuosprendis neįvykdytas.
1908 m. gruodžio 29 d. J. Milančius išrenkamas Lietuvos mokslo draugijos Vilniuje nariu.
1907–1910 m.m. Vievio vaistininkas J. Milančius suteikė prieglobstį rašytojai Sofijai Pšibiliauskaitei–Lazdynų Pelėdai. Čia trejus metus ji dirbo vaistininko padėjėja, tvarkė jo ūkį ir laisvalaikiu rašė apysaką „Klaida“.
Pats J. Milančius 1906 m. bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, „Viltyje“, dažniausiai pasirašinėjo Dzūko Trakiečio arba Jurgio Dzūkelio slapyvardžiu.
J. Milančius parašė ir atskirais leidiniais išleido kūrinėlius: Dzūkas Trakietis „LIETUVOS ŽVAIGŽDUTĖ“ (1907). Po metų – leidinėlį: Jurgis Dzūkelis „LIETUVOS ŽVAIGŽDUTĖ“ (1908). Tai poezijos ir tautosakos rinkinėliai ir du jo atlikti vertimai: A. Mickevičiaus „Nėris“ ir L. Kondratavičiaus „Karžygiai kernaviškiai“. 1926 m. išėjo trečias leidinėlis: Dzūkas Trakietis. PILĖNŲ DIDŽIAVYRIS.
J. Milančius aktyviai dalyvavo vietos savivaldos, Lietuvos Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų veikloje. Buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde ir Vyčio kryžiumi (be kardų). Šiuos apdovanojimus jis labai vertino. J. Milančius palaidotas Vievio miesto kapinėse.
1990 m. vasario 16 d. Vievyje, prie J. Milančiaus namo (Vilniaus g. 38), iškabintos dvi memorialinės lentos: knygnešiui, lietuvybės puoselėtojui J. Milančiui ir rašytojai Lazdynų Pelėdai. Viena Vievio gatvių pavadinta Jurgio Milančiaus vardu.
Naudota literatūra:
1. Kaluškevičius, Benjaminas. Milančius Jurgis // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904 : 2-oji knyga. – Vilnius, 2014. – P. 121.
2. Kaluškevičius, Benjaminas. Milančius Jurgis // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 314.
3. Kulikienė, Jadvyga. Knygnešys J. Milančius // Jadvyga Kulikienė; Juozas Cibulskas. Buvom. – Vilnius, 2013. – P. 276–277.
4. Milančius Jurgis. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2015-10-23]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Milan%C4%8Dius_Jurgis>.
5. Vasilavičienė, Janina. Jurgis Milančius (1869–1956) // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 62–68.
