Indrės Aleksiejūnienės keramikos paroda „Malda gamtai“ 02.10 – 02.29

Kultūros centro fojė neeilinė keramikos paroda – „Malda gamtai” 🌿

Menininkė Indrė Aleksiejūnienė (Vilnius) dalinasi mintimis apie savo darbus: „baigiau VDA keramikos magistro studijas. Studijuodama ir po studijų visą savo laisvalaikį skiriu naujų keramikos formų, spalvų, technikų ieškojimui. Dalyvauju parodose. Esu surengusi 7 personalines parodas, sudalyvavus daugiau nei 20 jungtinių parodų. Savo keramikos gaminius kuriu namie. Tai mano maža meno kūrybos oazė. Degimus atlieku kaimuke. Kūrybai mane daugiausiai imponuoja gamta. Miško paklotė, ežero dugnas, pievų toliai.
Šventorėliai gimė įkvėpti gamtos. Juose vaizduojama gamta taip kaip aš ją matau ir jaučiu. Paroda yra skirta grįžtančiams paukščiams.”

Parodoje galite apsilankyti iki vasario 29-os dienos 🪽🪶

Share Button

Rolano Stankūno piešinių paroda „Šviesa ir šešėliai“ 11.30 – 01.01

Lapkričio 30 d., ketvirtadienį, 18 val. Elektrėnų kultūros centre atidaroma personalinė Rolano Stankūno piešinių paroda „Šviesa ir šešėliai“.

Rolano Stankūno piešiniai – didelio formato, peržengiantys įprastų piešinių ribas. Sudaryti iš dešimčių tūkstančių atskirų potėpių, pieštuku ir anglimi pieštų ant popieriaus kelias savaites ar mėnesius. Apsiribodamas tik juoda ir balta spalvomis, kūrėjas abstrahuoja vaizduojamą tikrovę.

Nakties fasadai ar miestovaizdžiai, tik menkai apšviesti, sukuria niūrią, grėsmingą nuotaiką. Tačiau ją keičia džiugi atmosfera, kai Rolanas imasi gamtos motyvų: mirguliuojančio šviesos ir šešėlių žaismo vandenyje ar miške. Figūratyviuose piešiniuose, objektas susilieja su abstrakcija. Šešėlis čia tarsi vaizdas, tarsi vaizduojamo objekto nuojauta.

„Visą savo kūrybinį laiką gaudau, bandau sučiupti šešėlius. Mane žavi jų žaismė, gebėjimas iškreipti, deformuoti pažįstamus objektus į akiai nepažintas formas”, pasakoja Rolanas Stankūnas apie savo piešinius.

Šiame kontekste įdomu pastebėti, kad, kinų nuomone, šešėlis, kurį, pavyzdžiui, bambukas meta ant sienos, stebėtojui yra svarbesnis ir reikšmingesnis nei pats augalas. Štai kodėl sienos, tradiciškai supančios kinų sodus, dažomos baltai. Jos tarnauja kaip savotiška „drobė” ant jų atsirandantiems šešėliams. Šešėlių piešinys, visada juda, net ir pučiant menkiausiam vėjeliui.

Paroda veiks iki naujų metų sausio 1 d.

Share Button

Renatos Murashko (Muraškaitės) ekspozicija „LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI ir jų portretai“ 11.03 – 11.30

Nuo lapkričio 3 dienos vakaro iki lapkričio 30-osios Elektrėnų kultūros centre įspūdinga Renatos Murashko (Muraškaitės) ekspozicija „LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI ir jų portretai“.

Lietuvos valdovų ciklą sudaro 9 paveikslai, kuriuose vaizduojami žymiausi šalies valdovai bei istoriniai veikėjai. Paveikslai yra netradicinio stiliaus, tai jaunosios menininkės Renatos Murashko (Muraškaitės) interpretacija. Savo kūryboje ji naudoja komplementarias, ryškias spalvas, tarp kurių dominuoja mėlyni atspalviai.

Kviečiame apsilankyti!
@MURASHKO art studio
murashkoartstudio.com 

Share Button

Evaldo Snieškaus paroda „Fotodžiazas“ 10.02-10.31

Fotografuoti pradėjau dar mokykloje, kai nupirkom fotoaparatą Zorkij. Tačiau pats daryti juodai-
baltas nuotraukas išmokau tik trečiame Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto kurse. Tyrinėjant gamtą be fotografavimo neišsisukau.

Skirtingai nuo daugelio fotomenininkų, kurie darbo liūto dalį skiria kompozicijai (kuo ryškiau
užfiksuoti pagautą akimirką arba dirbtinai sukomponuoti norimą siužetą), aš improvizuoju nuo pradžios iki
pabaigos. Niekada nežinau kas bus. Tik vidinis balsas kužda, – nufotografuok tai. Telefonu, kino kamera,
mėgėjišku fotoaparatu. Net jei tas tai – kepamos daržovės keptuvėje ar perpjautas lietinis su sūriu, šešėlių
žaismas ant namo šalia Vatikano ar rūke paskendęs valtininkas Birštone. Tada prasideda improvizacija. Ir,
patikėkit, kaip improvizacijos muzikoje, aš to pačio rezultato negaliu pakartoti. Dalinai ir dėl to, kad nebelieka objektų (Šventosios senasis molas išardytas, daržovės keptuvėje suvalgytos, apelsinas – taip pat). Kitaip savo darbų stilių pavadinčiau fotodžiazu.

Kodėl pasirinkau fotodrobę? Kai, lankydamasis Norvegijoje, visiškai atsitiktinai nufotografavau pro
akmenis srūvantį kalnų upės vandenį, pamačiau, kad fototechnikos pagalba galima piešti. O kaip kitaip
įsivaizduojate piešinį jei ne ant drobės?!

Su pagarba,
Evaldas Snieškus

Share Button

Pirmąjį gruodžio sekmadienį – Danijos džiazas

Šokių ritmai ir laisvoji improvizacija

KEMACA KINETIC

Gruodžio 5 dieną, 17 valandą Elektrėnų kultūros centre savo kūryba dalinsis muzikantai iš Danijos „Kemaca Kinetic“. Tai profesionalaus kontrabosisto Kenneth Dahl Knudseno projektas, išsiskiriantis savo veržlumu ir nestandartiniais muzikiniais sprendimais.

Kaip muzikos mokslininkas Karališkoje Danijos Akademijoje, Kenneth’as praleido keturis pastaruosius metus, studijuodamas ribas tarp senovinės liaudies muzikos ir šiuolaikinės matematikos. Šiuose nepaliestuose žinių ledynuose jis ir rado kelią į džiazo kalbos vystymą. Bet vienas dalykas yra muzikos DNR tyrimai ir teorija, o visai kitas – džiazo kalbos leksikos praturtinimas. Tai ir yra priežastis, kodėl projekte dalyvauja ir du Danijos džiazo vunderkindai: hip-hop’o ritmo mašina Matias Fischeris ir gitaros fenomenas Casper Hejlesenas.

Prie koncerto įgyvendinimo idėjos prisidėjo Elektrėnų kultūros centras ir „Džiazo Karavanas“ – tarptautinis Lietuvos ir Europos muzikantų kūrybinis muzikinis projektas, kurį finansuoja Lietuvos ir Danijos kultūros tarybos. Šio projekto tikslas – įvairiuose Lietuvos regionuose pristatyti Lietuvos ir užsienio džiazo atlikėjus bei populiarinti šį muzikinį žanrą. Nuo liepos mėnesio, projekto dėka, įvairiuose Lietuvos regionuose įvyko net penkiolika tarptautinių džiazo pasirodymų, kurie sulaukė didžiulio susidomėjimo bei pasisekimo.

„Džiazo Karavanas“ atrieda ir į Elektrėnus, tad koncerto organizatoriai kviečia į nemokamą ritmo pionierių pasirodymą kultūros centre šį sekmadienį, 17 valandą. Įėjimas tik su galimybių pasu.

Share Button

Bliuzo ir Džiazo festivalis’21

Šiandiena net ir regionuose esančių bendruomenių nebestebina festivalių gausa ir įvairovė. Mes norime klausytoją pasiekti per jo kasdienę veiklą. Kursime džiazuojantį ir čiurlenantį miestą, kurio pagrindinė koncepcija – įsilieti į bendruomenės įprastą veiklą nesujaukiant ritmo ir net gyvenimiškos rutinos, bet tuo pačiu nustebinti, prisiminti miesto istoriją ir palikti įspūdį. Projektas ,,Vandens muzika” praplės ir sustiprins tradicinį džiazo renginį, kuriuo užtikrinama pirmojo Lietuvoje džiazo festivalio, vykusio 1968 m. Elektrėnuose, iniciatyva ir tradicija. Elektrėnų kultūros centro komanda planuoja šio projekto pagalba ne tik sudaryti sąlygas regiono klausytojams išgirsti profesionaliai atliekamą džiazo muziką, bet ir atkreipti dėmesį į miesto istoriją. 1961 m. rugsėjo 12 d. buvo užtvenkta Strėvos upė, ko pasekoje suformuotos Elektrėnų marios. Šis vandens telkinys ir jo atsiradimas turi grandiozinę reikšmę Elektrėnų miesto įkūrimui, vystymuisi ir kasdieniniam gyvenimui, o taip pat įkvėpė įgyvendinti projektą ,,Vandens muzika”. Pasitelkiant edukacinę Lietuvos muzikantų bendruomenę bei įtraukiant Elektrėnų miesto istoriją – plėsime projekto ribas nuo muzikos iki istorijos bei įgyvendinimo formas. Džiazo renginio atliekama muzika bei atlikėjų programos siejamos su vandens tema: marios, sniegas, rūkas, migla, ledas ir kt. Pastebima, kad gyvai ir profesionaliai atliekama muzika pasiekia daugiausiai profesionalius regiono klausytojus, todėl jaučiamas poreikis keistis ir susieti muzika su istorija. Nekomercinis renginys, taps išskirtinai reikšmingu kultūriniu įvykiu ne tik Elektrėnų savivaldybėje, bet ir kaimyniniuose rajonuose, įtraukdamas daugiau organizacijų ir partnerių į džiazo vyksmą bei užtikrindamas kultūros bei istorijos plėtrą. Norime džiazo žanrą ir kokybišką muziką perpinti su Elektrėnų miesto istorija ir pristatyti plačiajai visuomenei priimtinomis formomis: organizuojant originalią festivalio reklaminę kampaniją pasitelkiant vandens spalvas, skleisti džiazo muzikos ,,čiurlenimą“ viešosiose erdvėse, paplūdimyje, jaunimo susibūrimo vietose, prie miesto fontano. Taigi 2021 metų rugpjūčio  28 d. Elektrėnai taps ,,Vandens muzikos” miestu.

Share Button

Elektrėnų kultūros centro vokalinis moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė) dalyvavo virtualiame chorų choro projekte „Vakar ir visados“

Prieš tris savaites, Lietuvoje įsigalėjus karantinui, Elektrėnų kultūros centro moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė) dalyvavo virtualiame chorų choro projekte „Vakar ir visados“ (projekto vadovas chormeisteris Linas Balandis).

Ansamblio narėms teko prisijungti prie nuotolinio mokymosi aplinkos „Google Classroom“. Ten buvo pateiktos kūrinio „Vakar ir visados“ (muzika Gintauto Venislovo, žodžiai Martyno Martinaičio) natos ir įgrota kiekvieno balso muzikinė partija. Per tam tikrą laiką kiekviena mergina turėjo išmokti savo partiją, klausydamasi per ausines muzikinio fono ją įdainuoti ir vaizdo įrašą nusiųsti projekto vadovui. Vėliau visų dalyvių įrašai buvo sujungti į vieną chorą, vaizdo klipo režisierė Karolina Sinkevičiūtė meniškai apipavidalino gautą medžiagą ir dabar „YouTube“ kanale galima pasidžiaugti galutiniu rezultatu – chorų choro, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 dainininkų iš kolektyvų „Brevis“, „Ąžuoliukas“, „Polifonija“, „Virtualchoir“, „Jauna muzika“, „Saluto“, „Kariūnas“, „Krantas“, „Virtualus choras“, „Vivere cantus“, „Ugnelė“, „Saulės vaikai“, „MuMok mokykla“ ir kt., daina.

Chorų choro dainos „Vakar ir visados“ premjera įvyko balandžio 17 d. LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“, „LRT Plius“ laidoje „Kultūros diena“ ir radijuje „LRT klasika“.

Pasidžiaukite šia premjera ir Jūs! 👇👇👇👏🥰

Informacinis šaltinis čia.

Share Button

Elektrėnų kultūros centro kolektyvas „Saulės spinduliai”

Elektrėnų kultūros centro kolektyvas „SAULĖS SPINDULIAI” dalyvavo kasmetiniame, respublikiniame 25 – jame vaikų vokalinės muzikos festivalyje „LAUMĖS JUOSTA- 2019”, kuris vyko Palangoje. Tai švietimo ir ugdymo programos „Talento akademija“ dalis. Didelis AČIŪ kolektyvo vardu už dainą „Mano Palanga“ Arvydui Martinėnui, o už įvaizdį Ritai Kajotaitei. Elektrėnų „SAULĖS SPINDULIAI” gavo masiškiausio ir drausmingiausio kolektyvo nominaciją šiame jubiliejiniame muzikos festivalyje, kurį rugsėjo mėnesį transliuos LRT.

Share Button
Skip to content