Renginiai

JUOZAS ERLICKAS.

„Mėlynoj stotelėj“

Spalio 17 d. 18 val.

ELEKTRĖNŲ  KULTŪROS CENTRE

  Žmonės sujudę: ar gali būti, kad koncertuose jau draudžiama ne tik miegot, bet ir žiovaut? Ar tiesa, kad žiūrovų skaičius mažinamas, o paskui – dar?

        O svarbiausia – nejaugi koncerto metu reiks klausytis?

Deja, tokios pataisos jau parengtos. Gyvenam stiprėjančio Draudos spaudimo laikais.

Bet Juozas visados priešinosi prievartai. Todėl ir ši programa – laisvoji. Norim – slenkam į koncertą. O nenorim – namie sėdim.

Aprangos stilius – laisvas. Vyrams nebūtini juodi kostiumai, o moterims nereikia suknelių. Darbiečiai gali būt su konbinezonais, o valstiečiai – su šakėm.

Salėj elgiamės irgi laisvai. Kalbam su telefonu ar su kaimynu… Juozas juk scenoj irgi kalbės. Vienam mat galima, o kitiems – ne?

Aišku, per koncertą galima dainuot. Tik jokių „O dabar visi kartu!“ Kiekvienas dainuoja, kas jam patinka.

Elgiamės kaip namie, nebent kas imtų rėkt.

Bet kas ten rėks… Juozas yra sakęs: „Viskas gerai, išskyrus kapojimą kirviu.“

Ir jokių „Pakartot!..“ Išsimiegokit darbe.

Žiūrovų skaičius neribojamas, nors Juozas ne sykį patylom guodėsi: „Kodėl aš turiu aptarnauti dvigubai daugiau žiūrovų nei kiti?“ Vis dėlto, kalbėdamas per „ATM info“, žadėjo Lygių teisių komisijai nesiskųst. „Matyt, jau tokia mano karma,“ – liūdnai atsiduso Maestro.

Natūrali koncerto trukmė – iki galo. Bet laisvoji programa lengvai gali virsti trumpąja. Tai Jūsų valioj:

– Čiuožk, Juozai!..

Aišku, laisvė ne tik žiūrovams, bet ir artistams! Todėl nieko negalim pasakyt apie programos turinį. Kaip jie norės, taip ir padarys.

Vadinas, jeigu Juozas pradės dainuoti iš ryto, vakare gali ir nepasirodyti. Ar tai reiškia, kad koncertas neįvyks? Anaiptol! Juk žmonės taip retai besusitinka. Tai suėję patys ir  pašoks, padainuos… Be pašalinės akies. Visi bus laimingi ir dėkos už suteiktą progą.

Taigi šiais visuotinių draudimų ir suvaržymų laikais „Laisvoji programa – MĖLYNOJ STOTELĖJ“ teiks atgaivą kiekvieno sielai.

ATM info

#atmkompanija #juozaserlickas #elektrenai #renginiai

Kai trumpiausia metų naktis pasibeldžia į žemę ir gamta alsuoja paslaptimi, ateina Rasos.

Tai metas, kai rasos lašas gydo, o paparčio žiedas suteikia išminties ir visažinystės. Tai senoji mūsų protėvių šventė – laiko riba tarp šviesos ir tamsos, tarp kasdienybės ir stebuklo. Vėliau ji tapo Joninėmis – švente, kai vardą švenčia Jonai ir Janinos, o širdys lengvėja nuo dainų, žaidimų, vainikų ir laužų, bet jos esmė ta pati – prisilietimas prie gamtos širdies, bendrystės ir lūkesčio.

Tegul būna ši šventė ir jaunam, ir vyresniam, ir Rasas mininičiam, ir Jonines švenčiančiam, ir sutartines mėgstančiam, ir laužo pasiilgusiam.

Ar bus mugė? Tai aišku, kad bus:) Ar ieškosim paparčio žiedo? O kaip gi be jo