2020 - Page 2 of 2 - kcelektrenai

27Lie

Elektrėnai Blues and Jazz Festival’20

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

ŠIAIS METAIS bliuzas ir džiazas susivienija į vieną didelį festivalį ,,Elektrėnai Blues and Jazz Festival” ‼️ Daugybė žinomų atlikėjų ir netikėtų improvizacijų 🎶

Jazzo scenos atlikėjai:

Castor Stetson – profesionalūs muzikantai, kalbantys originalia ir šiuolaikine džiazo kalba. Vyrų atliekamos kompozicijos, papildytos įspūdingomis solo improvizacijomis, išties užgniaužia kvapą. 😌
Per trejus gyvavimo metus projektas įgavo pagreitį: spėjo pasirodyti įvairiuose didžiuosiuose Lietuvos ir užsienio muzikos festivaliuose. Vilnius Jazz Young Power konkurse (2018) grupė laimėjo Grand Prix apdovanojimą. 2019-ieji metai muzikantams buvo palankiausi – surengtas pirmasis koncertų turas po Baltijos šalis ir išleistas debiutinis albumas „Captured Music“. 💿

Neda Malūnavičiūtė ir Paulius Zdanavičius Group – ryškiausia Lietuvos džiazo vokalistė ir meistriška fleitininkė. 😍 Scenoje ji trykšta emocionalumu ir nuoširdumu, o jos balsas dažniausiai naudojamas kaip lygiavertis ansamblio instrumentas ir neretai vedantis į emocines kulminacijas – aprėpia ir žaismę bei gaivališką spontaniškumą, ir intymų santūrumą. 😉 Džiaze plėtojanti mainstream tradicijas, vokalistė sėkmingai pasirodo ir kaip populiarios muzikos atlikėja. Šiame amplua yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. 🏆

Eugenijaus Vedecko bigbendas EVJO – Nuolatiniai festivalio klausytojai tikrai atpažįsta šį išskirtinį džiazo orkestrą! Tuo labiau, kai kolektyvas ant mūsų scenos lips jau 1️⃣3️⃣ kartą. Šia ypatinga proga orkestras Jus nustebins nauja programa, prie kurios įgyvendinimo prisidės prof. Pranciškus Narušis, dainininkė Karolina Ivanauskienė bei Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos mokiniai ir absolventai. 🎶🎵

Dainiaus Pulausko grupė – vienas reikšmingiausių ir aktyviausių Lietuvos džiazo kolektyvų, savotiški Lietuvos džiazo ambasadoriai. „D.Pulausko unikalus sekstetas savo muzika užsitikrina išskirtinę vietą progresyvaus Europos „fusion“ džiazo scenoje“ – rašė kritikas Jan Patterson
„Allaboutjazz.com“ tinklapyje. 🖥️

Synchrotrony – muzikantų trio, kurie inspiracijos semiasi iš laisvosios improvizacijos. Grupės kūryboje atsiskleidžia liaudies dainų motyvų autentiškumas, kuris, instrumentalistų pagalba, yra skoningai papildytas džiazo elementais. 🎶

21st Century Quintet – tarptautinis jaunosios džiazo kartos atstovų kolektyvas Grupę sudaro energingi, talentingi ir labai unikalūs muzikantai 🎷 Kvinteto savitas kūrybos koloritas suteikia išskirtinumo jų originalioms kompozicijoms, kurios pasižymi armėnų liaudies muzikos motyvų gausa 😌

Bliuzo scenos atlikėjai: 🎷

Mitrokhin’s Master Band 📢 Gitaristas V. Mitrochinas yra dar vadinamas latviškuoju roko aristokratu. Anksčiau juokais jis save pavadindavo muzikos chuliganu, nors po kauke visada slėpėsi jautrus lyriškas scenos inteligentas. Grupei pavaldūs praktiškai visi muzikos stiliai nuo bliuzo, roko – iki džiazo. Ir tai jie visada daro grakščiai, žaismingai, profesionaliai. 👏🏆

A. Belkin & V. Jutas acoustic blues duo 📢 Tai dviejų grupių lyderiai: Aleksandr Belkin („The Road Band”) ir Virgilijus Jutas („Blues Makers”) 🎶🎵 Tikrai visiems puikiai pažįstami muzikantai yra ištikimi bliuzo muzikai nuo XXa. pabaigos 😎

Arina ir VETO BANK 📢 Arina scenoje – tai prabangus, neišmatuojamas vokalas ir visaapimantis magnetizmas. 🧲 Išskirtinai magiškas jos balsas priverčia suklusti, o nuoširdumas ir spinduliuojama šiluma prikausto žiūrovus nuo pat pirmų melodijos garsų. 🎤

Gęsia Skórka Blues Band 📢 Dar vieni atlikėjai iš kaimyninės Lenkijos! Grupės bliuzinius sąskambius papildo roko, džiazo, pop ir funk muzikos stilių elementai. 😉 Kolektyvo repertuaras gausus autorinių kompozicijų bei bliuzo hitų interpretacijų. 😎🥳

Bliuzoholikai 📢Vilniečių grupė Bliuzoholikai – tikrieji lietuviško bliuzo grynuoliai. Jų repertuarą sudaro tik savos kūrybos, lietuviškais tekstais paremtos dainos tradicinėje bliuzo, bliuzroko dermėje ir stiliuje. 🔥 Grupės variklis ir siela – muzikos ir tekstų autorius Audrius Azguridis, kuris yra vienas šio bliuzo festivalio sumanytojų ir pradininkų. 😎💪

Breaze 📢 Grupė ,,Breaze” ištikimiausi festivalio dalyviai nuo pat pradžios. Tai rock’n’blues stiliuje grojantis kolektyvas iš Klaipėdos! Išties linksmos ir energingos bliuzo krypties atstovai, žinantys, suprantantys ir vertinantys pasaulio muzikinį paveldą.

1Lie

Kaip jaunimo renginys „Muzika garsiau 2020“ Elektrėnuose išaugo į festivalį

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

Ateitis priklauso jaunimui – to niekas nenuginčys. Ne tik didieji miestai gali pasigirti renginiais kurie pritraukia į savo miestą turistus iš visos Lietuvos. Elektrėnų mieste taip pat gyvena iniciatyvus, veržlus, turintis idėjų jaunimas.

Šios Elektrėnų jaunimo savybės atsiskleis ir renginyje „Muzika garsiau 2020“, kuris šiais metais įvyks liepos 4 dieną kartu su Lietuvos „Supermoto“ čempionato I etapo Elektrėnų savivaldybės mero taurei laimėti renginiu, kurį organizuoja baikerių klubas „Strangers MC“ bei po jo sekančiais ir kitais net tris dienas Elektrėnuose vyksiančiais renginiais, minint Elektrėnų 60-metį ir savivaldybės 20-metį.

Renginio „Muzika garsiau“ evoliucija

Prieš 10 metų renginys „Muzika garsiau“ prasidėjo nuo paprasto jaunimo renginio Elektrėnų kultūros centre, kuris truko vos kelias valandas ir buvo skirtas Elektrėnų miesto jaunuoliams. Šiais metais renginys jau yra įgavęs festivalio statusą ir gali pasigirti, kad jame pasirodo ne tik Lietuvos atlikėjai, tokie kaip Vidas Bareikis, bet ir jaunos užsienio ir Lietuvos grupės. Atlikėjai varžosi tarpusavyje dėl geriausiojo titulo, o nugalėtojus renka komisijos nariai profesionalai – prodiuseris Saulius Urbonavičius – Samas ar Menų fabriko „Loftas“ įkūrėjas Viktoras Diawara. Skambant muzikai pievoje prie marių vyksta įvairios veiklos: diskusijos, lauko žaidimai, vandens pramogos, kurias rasite atvykę į Elektrėnų miestą Liepos 4-5 dienomis. Dar visai neseniai renginio organizatorė ir įkūrėja Liuda Baslykienė su tuometine jaunimo centro organizatorių ir bendraminčių komanda tik svajojo, kad renginys įgaus tokį didelį pasisekimą.

Elektrėnų jaunimo centras atšventė antrą gimtadienį

Elektrėnų jaunimo centras (EJC) gali pasidžiaugti, kad tokių idėjų dėka pradėjo trečiuosius gyvavimo metus. Norintiems praleisti laisvalaikį centre apstu pramogų, tačiau daugelis užsuka į centrą ir vedami noro pasikonsultuoti, gauti psichologinę paramą, gyvenimišką patarimą.

EJC įgyvendindamas Jaunimo reikalų departamento projektą „Atviro darbo su jaunimu laboratorija“ organizuoja veiklas kartu su jaunuoliais, atliepdamas jų poreikius, todėl yra visuomet atsižvelgiama į tai, ką jaunuolis nori nuveikti – išvykos, seminarai, potyriminiai žygiai ar pažintiniai saviugdos užsiėmimai yra bendradarbiavimo su aktyviu jaunimu rezultatas

EJC šį birželį atšventė antruosius gyvavimo metus. Ta proga buvo suorganizuota gimtadienio šventė, kuri prasidėjo konferencijos Elektrėnų kultūros centre apie „Mobilųjį darbą su jaunimu Elektrėnų savivaldybėje“, vėliau šventė persikėlė į lauką. Renginys buvo išties smagus, nes jį organizavo ir įgyvendino ne tik jaunimo centro darbuotojos, bet ir aktyvūs centro lankytojai – savanoriai, kurių nuoširdus darbas ir noras padaryti šventę kuo įspūdingesnę nepaliko abejingų, o pramogų išsiilgusių jaunuolių, svečių ir jaunimui prijaučiančių tikrai netrūko. EJC kasdien lankytojų laukia kvalifikuotas personalas. Renginių ir švenčių organizavimą koordinuoja profesionali renginių organizatorė – jaunimo darbuotoja Barbora Vidauskienė. Būrys aktyviausių Jaunimo centro lankytojų džiaugiasi galėdami mokytis ir pasisemti patirties neformalioje aplinkoje. Visuomenės sveikatos specialistė Aurelija Kuzmičienė dirbdama jaunimo centre suteikia jaunuoliams visą reikiamą pagalbą ir padeda ugdyti sveiką gyvenseną, kontroliuoti žalingus įpročius, palaikyti tiek fizinę tiek psichinę sveikatą ir gerovę. Kartu su socialine darbuotoja kolektyvas teikia socialines paslaugas jaunuoliams priimtinoje ir saugioje aplinkoje, nežiūrint į socialinius įgūdžius, požiūrį, išsilavinimą, seksualinę orientaciją, pomėgius ar įpročius, leidžia būti kartu su kitais ir mokytis tame buvime. Telkiamas dėmesys formuoja ir daug reikšmės suteikia pokyčiams, susijusiems su socialinių kompetencijų augimu. Vykdant jaunimo politiką Elektrėnų savivaldybėje nuolat dalyvaujame projektuose, ieškome inovacijų ir stengiamės būti kuo arčiau kiekvieno jaunuolio poreikių. Tik taip gimsta patirtis kuria galime dalintis ir džiaugtis kartu su visais

16Bir

Konferencija „Mobilus darbas su jaunimu: praktikos ir perspektyvos”

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

Birželio 12 dieną Elektrėnų kultūros centre vyko pirmas masinis Erasmus+ programos finansuotas jaunimo srities renginys, atlaisvinus karantino apribojimus Lietuvoje. Konferencija „Mobilus darbas su jaunimu: praktikos ir perspektyvos” subūrė virš 80 įvairių sričių specialistų iš 20-ies Lietuvos savivaldybių, kurie vykdo arba planuoja vykdyti, administruoja darbą su jaunimu.

Elektrėnų savivaldybėje jau vienerius metus teikiamos mobilaus darbo su jaunimu paslaugos įgyvendinant Europos sąjungos finansuojamu projektus, o nuo 2020 metų šią paslaugą finansuoja Elektrėnų savivaldybė įsteigus papildomą mobilaus jaunimo darbuotojo etatą Elektrėnų jaunimo centre. Nuo 2005 metų Lietuvoje sistemingai kuriama ir plečiama darbo su jaunimu sistema, o pastaruosius trejus metus pradėtos finansuoti naujos darbo su jaunimu formos: darbas su jaunimu gatvėje ir mobilus darbas su jaunimu. Ši nauja darbo su jaunimu forma domina savivaldybių specialistus, tikėtina, kad ateinančiais metais savivaldybių, kuriose bus teikiamos šios paslaugos, daugės.

Kas yra mobilusis darbas su jaunimu? Tai darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Šios darbo su jaunimu formos misija yra aprėpti, kaip įmanoma platesnę savivaldybės teritoriją ir pasiekti tuos jaunus žmones, kurie gyvena atokiose kaimiškose vietovėse ir yra neįtraukti į laisvalaikio praleidimo veiklas. Ši darbo su jaunimu forma labai domina rajonų savivaldybes, kuriose seniūnijos nuo savivaldybės centro nutolusios dvidešimt ar net penkiasdešimt kilometrų.

Elektrėnuose mobilus darbas vykdomas 6-se seniūnijose: Kazokiškių, Vievio, Kietaviškių, Pastrėvio, Gilučių ir Semeliškių. Per 2019 metus mobilių jaunimo darbuotojų komandai pavyko į veiklas įtraukti 134 unikalius jaunuolius. Apie veiklas, rezultatus ir iššūkius pasakojo mobilų darbą su jaunimu vykdžiusios jaunimo darbuotojos Justina Zaleckienė ir Barbora Vidauskienė, įspūdžiais nuo scenos dalinosi jaunuoliai, kurie dalyvavo veiklose. Šios paslaugos atnešė puikių rezultatų – 2019 metais darbo su jaunimu ir mobilaus darbo su jaunimu veiklose dalyvavo beveik kas penktas Elektrėnų savivaldybėje gyvenantis jaunuolis.

Elektrėnų savivaldybėje buvo vykdomas mobilaus darbo su jaunimu paslaugų poveikio tyrimas, kurio įžvalgomis konferencijos metu dalinosi Vilniaus universiteto doktorantė Justina Garbauskaitė – Jakimovska. Tyrėja įvardino, kad jaunus žmones, kurie nėra įsitraukę į jokias laisvalaikio veiklas, lengviausia pritraukti galimybes pristatant mokyklose arba paskatinant jaunus žmones atsivesti draugų. Jaunuolių įsitraukimas į mobilaus darbo su jaunimu veiklas stiprina vietos jaunimo bendruomenę ir vietos jaunimo organizacijas. Projekto metu įgyvendintos veiklos padėjo jaunimo organizacijoms priartėti prie vietos bendruomenių, o bendruomenėms- suprasti darbo su jaunimu vertybes ir principus. Pradedant teikti mobilias darbo su jaunimu paslaugas, rekomenduojama gerai susipažinti su bendruomene, organizacijomis, kurios gali suteikti patalpas, padėti organizuojant veiklas. Svarbu megzti atvirą ir pasitikėjimu grįstą santykį su bendruomenės nariais

Diskusijos „Mobilaus darbo su jaunimu perspektyvos“ metu nacionalinio lygmens ekspertai dalinosi įžvalgomis apie šio darbo su jaunimu formos plėtrą, finansavimo šaltinius, įvairių veiklos vykdymo modelių taikymą.

Darbo grupėse konferencijos dalyviai galėjo užduoti rūpimus klausimus pranešėjams, diskusijos dalyviams apie jaunimo srities tyrimus, mobilaus darbo organizavimą, finansavimą, nuo ko pradėti, kaip vykdyti mobilų darbą, kaip socialinį verslą.

Šios konferencijos dėka, trečdalis dalyvių pirmą kartą aplankė Elektrėnus. Šis renginys prisidėjo prie tą pačią dieną vykusio Elektrėnų jaunimo centro 2-ojo gimtadienio šventimo ir šiais metais švenčiamo Elektrėnų miesto 60-mečio paminėjimo. Elektrėnai yra vienas jauniausių Lietuvos miestų ir jaunatviškiausių savivaldybių, kuri daug dėmesio skiria jaunimui.

Konferenciją organizavo Elektrėnų kultūros centras, Politikos tyrimų ir analizės institutas, o finansavo programa Erasmus+. Konferencija yra projekto „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europines praktikas“ veikla.

Konferencijos akimirkas galite pamatyti čia: https://www.facebook.com/events/677791066114720

Nuotraukų autorius: Eimantas Juzukonis

16Bir

„Kultūros keliai regioniniam vystymui“

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

EEE finansinio mechanizmo dvišalio bendradarbiavimo fondo projekto „Kultūros keliai regioniniam vystymui“ gairės. Šis kultūros kelių kūrėjams ir vystytojams Lietuvoje skirtas praktinis vadovas sudarytas remiantis gerosios užsienio valstybių praktikos pavyzdžiu. Visos leidinio dalys atspindi 2019 m. rudenį Vilniuje ir Kaune įvykusių projekto renginių, kuriuose dalyvavo kultūros kelių kūrėjai ir kitos suinteresuotosios šalys iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos ir Lietuvos, pranešimų ir praktinių užsiėmimų temas bei pagrindines įžvalgas. Žiūrėti čia.

21Geg

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

Kviečiame visus suinteresuotus Vilniaus regiono savivaldybių kultūros lauko dalyvius prisijungti prie ,,Facebook” Vilniaus apskrities Regioninė kultūros taryba.

17Bal

Elektrėnų kultūros centro vokalinis moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė) dalyvavo virtualiame chorų choro projekte „Vakar ir visados“

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos, Renginiai

Prieš tris savaites, Lietuvoje įsigalėjus karantinui, Elektrėnų kultūros centro moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė) dalyvavo virtualiame chorų choro projekte „Vakar ir visados“ (projekto vadovas chormeisteris Linas Balandis).

Ansamblio narėms teko prisijungti prie nuotolinio mokymosi aplinkos „Google Classroom“. Ten buvo pateiktos kūrinio „Vakar ir visados“ (muzika Gintauto Venislovo, žodžiai Martyno Martinaičio) natos ir įgrota kiekvieno balso muzikinė partija. Per tam tikrą laiką kiekviena mergina turėjo išmokti savo partiją, klausydamasi per ausines muzikinio fono ją įdainuoti ir vaizdo įrašą nusiųsti projekto vadovui. Vėliau visų dalyvių įrašai buvo sujungti į vieną chorą, vaizdo klipo režisierė Karolina Sinkevičiūtė meniškai apipavidalino gautą medžiagą ir dabar „YouTube“ kanale galima pasidžiaugti galutiniu rezultatu – chorų choro, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 dainininkų iš kolektyvų „Brevis“, „Ąžuoliukas“, „Polifonija“, „Virtualchoir“, „Jauna muzika“, „Saluto“, „Kariūnas“, „Krantas“, „Virtualus choras“, „Vivere cantus“, „Ugnelė“, „Saulės vaikai“, „MuMok mokykla“ ir kt., daina.

Chorų choro dainos „Vakar ir visados“ premjera įvyko balandžio 17 d. LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“, „LRT Plius“ laidoje „Kultūros diena“ ir radijuje „LRT klasika“.

Pasidžiaukite šia premjera ir Jūs! 👇👇👇👏🥰

Informacinis šaltinis čia.

4Kov

Socialinio projekto ,,Ypatingas grožis” fotografijų paroda

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

Kviečiame apsilankyti tarptautinio socialinio projekto ,,Ypatingas grožis” fotografijų parodoje.
Paroda vyks iki kovo 31 d.😊

Socialinis projektas „Ypatingas grožis“ visiems kartu, tame tarpe, ir neįgaliems padeda į negalią pažvelgti kitu kampu, skatina pasitikėjimą savimi.
Projekto metu vyko fotosesijos (modeliai – neįgalieji turintys įvairią negalią, amžių, jų artimieji, globėjai, draugai) visoje Lietuvoje taip pat ir užsienyje (Anglija, Airija).
Visi prie šio projekto prisidėję profesionalūs fotografai, vizažistai, kirpėjai, stilistai iš visos Lietuvos ir užsienio – sutiko prisijungti savanoriškais tikslais (nemokamai).

Daugiau informacijos apie projekto „Ypatingas grožis“ čia.

Tarptautinis socialinis projektas „Ypatingas grožis“ – tai pirmų kartų projektas, kuris nepaliks abejingo nei vieno, palies visų širdis ir privers nors akimirkai sustoti, susimąstyti.

„Tikrasis grožis – nematomas“A. de Sent-Egziuperi.

Vykdomas tarptautinis socialinis projektas „Ypatingas grožis“, kurio tikslas – įgalinti grožį, atskleidžiant neįgaliojo žmogaus neretai slepiamą grožį, emocijas, o taip pat juos auginančių, globojančių artimųjų, globėjų grožį, emocijas.
Siekiama parodyti, kad visuomenėje yra ypatingų žmonių, turinčių negalią, kuri yra graži.
Taip pat, atkreipti dėmesį į artimuosius, globėjus, kurie augina, globoja ypatingus žmones.
Sulaužyti nusistovėjusius standartus, hipotezes, kad neįgalieji negali būti modeliais, kad jie yra negražūs, nepatrauklūs. Turint negalią ar auginant, globojant išskirtinį žmogų – gyvenimas nesibaigia.

28Vas

Jaunimo mainų projektas „Sustainable Entrepreneurship Academy“

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

Elektrėnų kultūros centro jaunimo mainų projektas „Sustainable Entrepreneurship Academy“ sausio 18-25 dienomis subūrė 37 jaunus žmones iš Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Italijos, Latvijos bei Lietuvos (16–29 metų amžiaus), besidominčius verslumu, tvarumu, rinkodara. Savaitė buvo skirta įgyti žinioms ir patirčiai apie verslo kūrimą, socialiai atsakingą ar ekologišką verslą.

Pagrindinis siekis buvo įgyti teorinių žinių, padėsiančių kurti start-up idėjas bei planuoti žingsnius joms įgyvendinti. Dalyviai pristatė žiedinės ekonomikos teoriją, verslo modelio pagrindus, “SWOT” analizę, kaip įrankį verslo sėkmei matuoti, bei lėšų rinkimo ir marketingo planus. Remdamiesi tomis žiniomis grupėse plėtojome skirtingas verslo idėjas (nuo ekologinio sporto klubo iki daugkartinio naudojimo picos įpakavimų), pristatinėjome ir vertinome jas.

Aplankėme Lietuvoje veikiančius socialiai atsakingus verslus – restoranus “Pirmas blynas” bei “Mano guru”, kurie ne vienerius metus siekia padėti socialiai atskirtoms grupėms integruotis į plačiąją visuomenę. „Pirmas blynas“ – 2018 m. Lietuvoje gyvenančio olando Timo van Wijko įkurtas socialiai sąmoningas verslas, kuriame įdarbinti žmonės su negalia. Taip siekiama plėsti visuomenės požiūrį apie neįgalių žmonių integravimą į darbo rinką, jų savarankiškumą ir gebėjimą susitvarkyti socialinėje aplinkoje. „Mano guru“ – jau daugiau nei dešimtmetį veikiantis salotų baras, įdarbinantis iš reabilitacijos grįžusius, problemų su narkotikais ir alkoholiu turinčius žmones. Darbas „Mano guru“ padeda žmonėms „atsistoti ant kojų“, pradėti nuo nulio ir integruotis atgal į visuomenę po ilgo laiko reabilitacijos centruose. Taip pat sužinojome, kokius sunkumus, lemiančius verslo tikimybę išlikti rinkoje, patiria tokio pobūdžio iniciatyvos: konkurenciją, stereotipus, visuomenės nepatiklumą ir t.t..

Kadangi projektu siekėme įtraukti jaunus žmones į ekonominį gyvenimą ir darbo rinką, skatindami socialinę atsakomybę, minėtieji verslai tapo geraisiais pavyzdžiais, įrodančiais, kaip svarbu verslo pagalba kurti atviresnę ir pažangesnę visuomenę.

Visa projekto metu naudota medžiaga ir akimirkos sutalpintos ,,Facebook” viešame renginyje: https://www.facebook.com/events/1217695965107199/

Visos savaitės žinias dalyviai sudėjo į 5 žingsnių skrajutę tvaraus verslo link. Pirmą žingsnį jie įvardijo kaip idėjos kūrimą pasitelkiant jau turimus savo įgūdžius, pomėgius ir tai, kas asmeniškai domina, pridedant būdus, kaip vystyti savo verslą ir būti socialiai atsakingam. Antras žingsnis yra nuodugnus tyrimas ir paieška – išsiaiškinti verslo galimybes rinkoje bei paieškoti jau panašaus veikiančio produkto rinkoje, visą šią informaciją išanalizuoti. Trečias žingsnis – išsami verslo veikimo principo analizė pasitelkiant analitinius įrankius kaip SWOT, Business model canvas, PESTEL analysis ir kt. Ketvirtas žingsnis yra realizacija bei minimalaus produkto kūrimas, kurio metu dalyviai pabrėžė kantrybės bei nuoseklumo svarbą. Paskutinis žingsnis – tobulinimas. Tai – inovacijų, galimybių ieškojimas ir nuolatos nesustojantis procesas tobulinant savo idėją ir verslą.

Projekto dalyvių patirtis mainuose:

Matteo Linguerri: „Buvo tikrai įdomu, visų pirma todėl, kad niekada nesigilinau į tokių tvarių idėjų turinį ir sužinojau, kad mano idėja buvo įvertinta. Vėliau su savo grupe prie to dirbome ir buvo nuostabu, nes visi tikrai dalyvavo, davė patarimų, dalinosi nuomonėmis, o po diskusijų visada rasdavome geriausią sprendimą. Darbas grupėje man taip pat padėjo, nes tai nėra mano stiprybė ir turėjau galimybę prie to dirbti. Be to, mes išmokome teorijų, skirtų mūsų verslo idėjoms analizuoti, ir, manau, kad jos buvo tikrai naudingos, ypač SWOT ir Business model canvas analizė.“

Titas Makšimas: „Projekto metu su grupe simuliavome ekologiško produkto kūrimą, reklamavimą, bei finansines galimybes. Pradėjus dirbti emocijos buvo pozityvios: grupelė į kilusias problemas reagavo su nenumaldomu noru jas išspręsti. Tačiau ilgainiui ties kiekvienu produkto kūrimo aspektu atsidurdavome aklavietėje, nes neturėjome žinių apie medžiagų bei paslaugų kainas, fizines produkto savybes (kas reikiama, o kas – ne). Su iškilusiais sunkumais susidoroti padėjo projekto veiklose pristatyti „minimal viable product“ ir „business model canvas“ (ir dar daug kitų), kurie padėjo orientuotis, kur ankstesnės patirties neturėjome. Tarkim, nuvykę į Vilnių klausinėjome Gedimino prospekto praeivius apie mūsų produkto reikalingumą bei potencialą. Taip susipažinome su kitų nuomone ir sužinojome, kaip patraukliau pateikti produktą visuomenei. Tik juoktis iš savęs reikėjo, kai supratom, jog daugiausia problemų išsisprendžia ne sėdint ir sukant galvą, o reaguojant į aplinką, klausiant kitų. Labiausiai įsimintina projekto veikla buvo susipažinimas su socialiai atsakingais verslais Vilniuje. Buvo gera matyti savoje šalyje esančius žmones, kurie ne tik pasižymi kūrybiškumu, bet ir paveda savo gyvenimą socialinei visuomenės gerovei. Projekte praleidau laiką ne tik linksmai, bet ir naudingai. Jo dėka sužinojau, kaip realizuoti savas idėjas bei supratau socialinės ir ekologinės gerovės svarbą verslų atžvilgiu.“

Naudingos nuorodos pradedantiesiems, svarstantiems apie savo verslą:

Straipsnio autorė, mainų dalyvė Greta Minkevičiūtė

1Vas

Živilės Vaičiukynienės tapybos darbų paroda ,,Laiko laiškai”

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

Kviečiame apsilankyti Živilės Vaičiukynienės tapybos darbų parodoje ,,Laiko laiškai” Elektrėnų kultūros centre

9Sau

L. Zamenhofo paroda

by Elektrėnų kultūros centras Featured Naujienos

Lietuvos esperantininkų sąjungai padedant Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda jau pabuvojo UNESCO-galerijoje Vilniuje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno Rotušėje, Vytauto Didžiojo universitete, Panevėžio miesto savivaldybėje, Veisiejų regioniniame parke, Lazdijų krašto muziejuje, Druskininkų vandens parke, Varėnos rajono Merkinės kultūros centre, Šalčininkų kultūros centre, Švenčionių Nalšios muziejuje, Ignalinos krašto muziejuje, Utenos kultūros centre, Molėtų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Ukmergės kraštotyros muziejuje, Jonavos krašto muziejuje, Širvintų rajono Savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Nuo š.m. sausio 10 d. iki vasario 16 d. ši paroda bus eksponuojama Elektrėnų kultūros centre (Draugystės g. 2 ).

Daugiau informacijos:

Lietuvos esperantininkų sąjungai – 100 metų. Žymių žmonių pasisakymai apie Esperanto kalbą

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Šiais 2019 metais sukanka 160 metų nuo šio asmens gimimo. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.

Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.

Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperantininkai? Zamenhofo žmona Klara buvo Kauno verslininko Aleksandro ir Godos Zilbernikų dukra. Tėvas buvo muilo fabrikėlio Kaune bendrasavininkis, motina kilusi iš turtingos Belochų šeimos Balstogėje. Abu Zilbernikai į Kauną atsikėlė iš Balstogės. Šeimoje augo aštuoni vaikai, Klara buvo jauniausioji. Zamenhofo svainė, metais vyresnė Klaros sesuo Tereza Kocinienė savo atsiminimuose 1937 m. žurnale „Litova Stelo“ („Lietuvos žvaigždė“) išspausdino trumpus atsiminimus apie L. Zamenhofą. Juose rašė, kad jos tėvas A. Zilbernikas prieš jungtuves pasakęs dukrai: „Tavasis Lazaris yra genijus, jo laukia šventa misija“.

Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m. uošvio lėšomis išėjo šio vadovėlio laidos lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, po to dar kelios knygelės. Be Kauno verslininko A. Zilberniko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį.

Buvusi Pažeskaja gatvė, kurioje gyveno Zilbernikų šeima, nuo Pirmojo pasaulinio karo turėjo Pažų gatvės vardą. Nuo 1926 m. tai L. Zamenhofo gatvė. Atėjus naciams ji virto Alytaus gatve. Paminėjus 100-ąsiais esperanto kalbos autoriaus gimimo metines, dar sovietmečiu, Kauno esperantininkų lyderio Albino Vebeliūno pastangomis 1960 m. ji atgavo L. Zamenhofo vardą.

Dviaukštis Zilbernikų namas L. Zamenhofo g. 5 yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su L. Zamenhofo šeima. Čia gyveno mecenatas A. Zilbernikas, ne kartą lankėsi L. Zamenhofas, ten gimė jo žmona Klara, gyveno jo vaikai Adomas ir Sofija.

Istoriniame name įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES). Čia sukaupta per dešimt tūkstančių esperantiškų knygų turinti biblioteka, yra susirinkimų ir kursų patalpos. Pastatas reikalingas rimto remonto, ypač vertinant jo kaip kultūros ir istorijos paveldo objekto svarbą. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė bemaž prieš šimtą metų – čia 1919 metais įkurta esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, prelatas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija 1918–1940 metais buvo viena aktyviausiai tuometinėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga, kaip ir didžioji dauguma visuomeninių organizacijų, okupacinės valdžios buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje 1988 m. sąjunga viena iš pirmųjų buvo atkurta taip pat Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje. 1991 metais buvo atkurtas 1918–1940 metais leistas žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“, platinamas apie 50-yje pasaulio šalių.

Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla Lietuvos esperantininkų sąjunga pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Šis kongresas iki šiol lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2344 asmenys), tiek atstovautų valstybių skaičiumi (60 pasaulio šalių), tiek trukme (liepos 23–30 dienomis). Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Sveikinimą kongresui atsiuntė tuometinis UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsura, kongreso Garbės komitetą sudarė 30 iškiliausių mūsų šalies žmonių: tuometinė Europos komisijos narė Dalia Grybauskaitė, Europos žmogaus teisių teismo teisėjas prof. Pranas Kūris, prof. Vytautas Landsbergis, poetas Justinas Marcinkevičius, operos solistas Virgilijus Noreika, akademikas Zigmas Zinkevičius ir kt. Kongreso proga buvo išleistas specialus pašto ženklas.

Lietuvos esperantininkų sąjunga itin aktyviai dirba leidyboje. Įvairiose prestižinėse Lietuvos leidyklose („Alma Littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto Varpas“ ir kt.) 2000–2010 metais buvo išleista per 100 fundamentalių knygų esperanto ir lietuvių kalbomis esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, tarptautinės kalbos problematikos klausimais, grožinės literatūros kūrinių, pažintinių knygų apie Lietuvą ir pan.

Sąjungos organizuojamus kursus įvairiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 asmenų.

Lietuvos esperantininkų sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ („Gulbė“), 1997 metais tarptautinio Grabovskio fondo premiją, 2003 metais buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje ir gavo prizą „Trofeo Fyne“.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 6000 aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Tai yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje, turinti autoritetą ir sulaukusi didelio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, tinkančia tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek bendravimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

Lietuvoje garsiausio pasaulio litvako Liudviko Zamenhofo atminimas yra tinkamai įamžintas. Veisiejuose jam yra pastatyti du paminklai, jo vardu yra pavadintos gatvės Veisiejuose, Kaune ir Vilniuje. Kazlų Rūdoje viena gatvė yra pavadinta Esperanto vardu. Lietuvių kalba apie šį didį humanistą yra išleistos šešios biografinės knygos .

Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, tame tarpe, jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.

Povilas JEGOROVAS

Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas

Archives 2020

Prieš tris savaites, Lietuvoje įsigalėjus karantinui, Elektrėnų kultūros centro moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė) dalyvavo virtualiame chorų choro projekte „Vakar ir visados“ (projekto vadovas chormeisteris Linas Balandis).