Kryžiai, koplytstulpiai:
- Koplytstulpis Daugirdiškėse.
- Koplytstulpis, skirtas Šv. Jonui Nepomukui su kryžiumi ir skulptūra. Daugirdiškėse, šalia Monio ežero.
- Koplytstulpis Mitkiškėse, 1941 m. žuvusiems atmint.
- Trys kryžiai, jungiantys Aleksandriškių ir Mitkiškių kaimus.
- Kryžius Naujosiose Kietaviškėse, aut. Stanislovas Lekavičius. Pašventintas 1991 m.
- Koplytstulpis 1940–1990 m. žuvusiems parapijiečiams atminti. Autorius A. Šalkauskas. Pastatytas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje kunigo Alfredo Rukštos iniciatyva.
- Koplytstulpis 500–osioms Kietaviškių metinėms, atidengtas 2004 m. Autoriai Vanda Umbrasienė ir Zigmas Mažeika.
- Koplytstulpis, skirtas Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčios šimtmečiui įamžinti. Autorius – Vidmantas Kapočiūnas.
- Koplytstulpis, skirtas rašytojui Juozui Kralikauskui, pastatytas 1993 m. su užrašu „Rašytojo Juozo Kralikausko gimtinė“. Šalia stovi akmuo su iškaltais žodžiais „Mažvydas, Mindaugas – mano kūrybos esmė“.
- Koplytstulpis, skirtas Šv. Jonui Nepomukui, su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra. Daugirdiškių kaime, šalia Monio ežero.
- Kryžius toje vietoje užkastų Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui, žuvusių 1944–1945 m. Semeliškių apylinkėse Atidengtas 1990 m. birželio 14 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Semeliškių grupės rūpesčiu. Semeliškėse, Šilo g. – vietoje, nuo seno vadinamoje „Magazin“.
- Kryžius toje vietoje užkastų 1944–1945 m. Semeliškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui. Atidengtas 1990 m. birželio 14 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Semeliškių grupės rūpesčiu. Semeliškėse, Trakų g. 83.
- Kryžius Semeliškių miestelio ir jo apylinkių gyventojų, nukentėjusių sovietinės okupacijos metu, atminimui. Pastatytas 1989 m. Semeliškių miestelio kapinėse.
- Buvusi Turgaus aikštė. 1944–1946 m. Semeliškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų palaikų niekinimo vieta.
Kapai, antkapiai:
- Knygnešio M. Grybausko kapas Peliūnų kapinėse.
- Knygnešės Agotos Tumosaitės – Prūsaitienės (1897–1972) kapas Abromiškių kapinėse.
- Knygnešio Petro Gudelio (1895–1985) kapas Gilučių kapinėse.
- Pirmojo pasaulinio karo kapai Keliakiemio kaime.
- Rimanto Krupicko (1943–2009) – geografo, žygeivių judėjimo Lietuvoje pradininko, Jaunųjų geografų mokyklos įkūrėjo, fizinių mokslų daktaro kapas Gilučių kapinėse.
- Lietuvos karių kapai Vievio kapinėse.
- Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių kapai Jagėlonių kaime.
- Antkapinis kryžius, čia palaidoto 1945 m. Jagelonių miške NKVD kareivių nužudyto 1941 m. Birželio sukilėlio Alekso Kananavičiaus kapas.
- Paminklai 1945 m. Šilonių miške žuvusio Juozo Kananavičiaus, Didžiosios Kovos apygardos būrio partizano Antano Galinio – Juodosios Kaukės ir dviejų neatpažintų partizanų atminimui. Paminklas pastatytas Žikaronių kaimo kapinės XX a. antroje pusėje A. ir J. Kananavičių giminių rūpesčiu.
- Lietuvos kario Petro Vyšniausko kapas Daugirdiškių kaimo kapinės.
- Žydų žudynių vieta ir kapai Semeliškių girininkijoje, apie 500 m. į šiaurės rytus nuo Semeliškių.
- Antkapinis paminklas 1941 m. birželio 14 d. tremtinės Marcelės Stosiūnienės (Stasiūnienės) (1902–1997) ir įamžinto jos vyro, Semeliškių viršaičio Broniaus Stosiūno (Stasiūno), 1941 m. birželio 14 d. išvežto į lagerį ir ten sušaudyto 1942 m., atminimui. Pastatytas XX a. 9-ajame dešimtmetyje, Semeliškių miestelio kapinėse. dukters Janinos Stosiūnaitės (Stasiūnaitės) rūpesčiu.
- Lietuvos kario Simo Zelvio (Želvio) kapas Ausieniškėse.
- Lietuvos karių kapai Vievio katalikų kapinėse.
- Jurgio Milančiaus – farmacininko, knygnešio kapas ir namas, kuriame jis gyveno ir kur kelis metus dirbo ir rašė Lazdynų Pelėda, Vievio sen.
- Dvarininkės O. Grybauskienės šeimos kapinaitės.
