JULIUS JURGAITIS gimė 1927 m. gegužės 25 d. Savilionių kaime (Merkinės valsčiuje), mirė 1997 m. birželio 17 d. Elektrėnuose. Palaidotas Vievio kapinėse. Muzikas, chorvedys.
Baigęs Pavilionių pradinę mokyklą, mokėsi Alytaus ir Merkinės (baigė 1943 m.) gimnazijose, studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje (Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos–filosofijos fakulteto padalinys), bet nebaigė dėl tuometinės valdžios represijų.
Nuo 1950 m. dirbo Dagilynėje (Pasvalio r.), 1951–1952 m. buvo Kraštų (Pasvalio r.) pradinės mokyklos vedėjas, 1952–1959 m. Tauragnų (Utenos r.) vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, kultūros namų choro vadovas. 1955–1959 m. neakivaizdžiai mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dėst. J. Narvidas). Muzika ir daina Juliui buvo gyvenimo pašaukimas ir prasmė. Julius tapo pirmuoju Vievyje įsteigtos muzikos mokyklos mokytoju, buvo moksleivių choro ir agitmeninės brigados vadovas. Čia dirbo 1959–1961 m. Vakarais repetuodavo su Vievio vidurinės mokyklos choru, kuris 1960 m. rajoninėje apžiūroje buvo pripažintas geriausiu. 1963–1968 m. Vievio vaikų muzikos mokyklos mokytojas. 1969–1975 m. šios mokyklos filialo Elektrėnuose direktoriaus pavaduotojas, vėliau mokytojas. Kurį laiką dėstė muziką ir vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių chorams. Elektrėnuose Julius subūrė mišrų, o 1965 m. – 60–ties vyrų chorus, jiems vadovavo.
Nuo 1961 m. buvo Lietuvos elektrinės statybininkų klubo vedėjas Elektrėnuose, nuo 1963 m. Elektrėnų kultūros namų direktorius. 1961 m. suorganizavo pirmąjį Elektrėnuose mišrųjį chorą, kuriame dainavo apie 50 šiluminės elektrinės darbuotojų. Chorą parengė 1965 m. respublikinei dainų šventei ir konkurse pelnė antrąją vietą. Nuo 1970 m. choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse Vilniuje ir chorų sąskrydžiuose Šiauliuose, respublikiniuose konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų. 1981 m. chorui suteiktas „Energetiko“ vardas. Choras buvo parengtas 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. Kolektyvas surengė apie 190 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dainavo Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Moldavijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje. Chorą išmokė arti 200 įvairių kūrinių, jis ne kartą dainavo per Lietuvos televiziją ir radiją.
1969 m. Elektrėnų kultūros namuose suorganizavo moterų chorą (60 dalyvių) ir vienus metus jam vadovavo. 1986 m. subūrė darbo veteranų ir tremtinių mišrųjį chorą „Sidabrinė gija“, kurį parengė 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. 1989 m. pradėjo vargonininkauti Elektrėnų koplyčioje, o nuo 1993 m. vargonininkavo Kietaviškių bažnyčioje.
J. Jurgaitis buvo Trakų rajono dainų švenčių dirigentas, muzikos mokymo metodinės komisijos pirmininkas, įvairių kultūros renginių organizatorius. Mėgo literatūrą ir žurnalistiką – parašė apybraižų, novelių ir apsakymų (konkursuose pelnė ir premijų), parašė knygą „Dainuoja Trakai“ (rankraštis). 1970 m. jis apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu ir Kultūros žymūno ženklu.
Pasivadinęs „Senio dzūko“ slapyvardžiu rašė to meto spaudoje. J. Jurgaitis 45–erius savo gyvenimo metus paskyrė pedagoginiam darbui. Jis buvo pirmasis Elektrėnų muzikos mokyklos direktorius. 33 metus vadovavo Elektrėnų kultūros centro chorams, kurių dainos skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Po Juliaus mirties (1995 m.) vyrų ir moterų chorams diriguoja jo žmona Rita.
Naudota literatūra:
1. [Julius Jurgaitis] // Muzikos kalendorius. – 2012, p. 87.
2. Jurgaitis, Julius. Paskutinė išpažintis // Elektrėnų žinios. – 2002, spalio 26, p. 5.
3. Zubrickas, Boleslovas. Julius Jurgaitis // Pasaulio lietuvių chorvedžiai : enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999. – P. 263–264.
