Lietuvos nacionalinio kultūros centro kilnojamą fotografijų paroda „Lietuvių tautinių kostiumai”

 Parodoje pristatomos Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinių kostiumų rinkinio nuotraukos. Kostiumai pagaminti 2003 m. ir pirmą kartą parodyti tų pačių metų Dainų šventės renginiuose. Fotografijos buvo parengtos ir panaudotos knygai „Lietuvių tautinis kostiumas“ iliustruoti  (išleido „Baltos lankos“, 2006 m., 2008 m.). Šiuo leidiniu užbaigta Lietuvos nacionalinio kultūros centro (tuomečio Lietuvos liaudies kultūros centro) keliolika metų vykdyta Liaudies kostiumo rekonstravimo programa, XXI a. pradžioje reikšmingai pastūmėjusi lietuvių tautinio kostiumo stilistiką kiek galima tikslesnio tradicines XIX a. kaimo aprangos kopijavimo link. Dauguma čia matomų rekonstruotų kostiumų buvo ne kartą įvairių gamintojų nukopijuoti ir spėjo plačiai paplisti.

Lietuvoje tradiciniais drabužiais kaimiečiai visuotinai vilkėjo maždaug iki XIX a. aštuntojo dešimtmečio. Vėliau šventadieniams vis dažniau pradėti siūdinti miesto mados drabužiai.  XX a. pradžioje vietiniai, bet jau artimesni miesto madai, liaudiškojo kostiumo variantai dar buvo dėvimi Dzūkijoje ir Klaipėdos krašte. Kitur buvo naudojami tik pavieniai praktiški (pvz., didelės vilnonės skaros, pirštinės) arba su papročiais susiję (pvz., juostos) tradiciniai aprangos elementai.

Praeitin pasitraukusio šventadienio liaudies kostiumo grožį paveldėjo jo įpėdinis – tautinis kostiumas, tapęs svarbiu tautos simboliu, mūsų protėvių nagingumo ir jų meninio skonio atspindžiu. Lietuvoje tautiniai kostiumai pradėti kurti gana vėlai, tik XIX a. ir XX a. sandūroje. Kadangi kaimuose tuo laiku visaverčiai tradiciniai drabužiai jau nebevilkėti, juos atkurti tapo nelengvu iššūkiu. Noras ir reikalas vilkėti tautinius kostiumus pradžioje smarkiai lenkė autentiškų kaimo drabužių rinkimo, muziejų steigimo, mokslinių tyrinėjimų procesą. Be to, būta nemažai laikotarpių, kai kostiumo kūrėjus labiau domino ne istorinis tikslumas, o kūrybiški perdirbiniai, kuriami prisitaikant prie šiuolaikinių madų arba specifinių scenos reikalavimų. XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais visuotinis stilizuotų tautinių kostiumų įsigalėjimas Lietuvoje sukėlė aštrų poreikį atgaivinti šiai aprangai būtiną ryšį su istoriniais liaudies drabužiais, tikruoju, meniškai labai vertingu paveldu. 

Fotografijose matomi kostiumai buvo pagaminti kopijuojant tradicinius, daugiausia muziejuose saugomus XIX a. kaimiečių išeiginius drabužius. Daugeliu atvejų stengtasi atkurti tuos, kurių išlikę tik fragmentai, skiautės, taip pat atsidūrusius užsienyje arba šiaip mažiau žinomus. Be abejo, panaudoti ir nuo seno visiems gerai žinomi, ne vieno dailininko dėmesį patraukę rūbai – jie pelnytai buvo laikomi gražiausiais. Kai kurie kostiumo elementai atkurti papildomai remiantis ikonografiniais bei rašytiniais šaltiniais, paskelbtais liaudies kostiumo tyrinėtojų darbais ir kitokia pagalbine medžiaga. Stengtasi nustatyti ir atsirinkti būdingiausius, tarp jų – meniniu požiūriu vertingiausius pavyzdžius, išryškinti kiekvieno etnografinio regiono savitumą. Rekonstruotus kostiumus fotografavo Rymantas Penkauskas, ilgai ir priekabiai rinkęsis lietuviško gamtovaizdžio kampelius, padėjusius atskleisti tradicinių drabužių spalvas bei formas. Šios nuotraukos gerai įvertintos tarptautinėse parodose: 2009 m. UNESCO globojamoje tarptautinėje parodoje „Humanity Photo Awards“ Kinijoje uz lietuvių tautinio kostiumo fotografijų koncepcijos sukūrimą ir atlikimą gavo Žiuri prizą, 2010 m.UNESCO globojamoje tarptautinėje bienalėje „TashkentAle“ pelnė sidabro medalį.

 

Share Button

Mobilus darbas su jaunimu

Dažnas jaunuolis svajoja gyventi didžiuosiuose šalies miestuose manydamas, jog ten jo  laukia išsvajotos galimybės ir aktyvus laisvalaikis. Retai apgyvendintose kaimo vietovėse trūksta galimybių ir priemonių jaunų žmonių savirealizacijai. Ši problema opi tiek vietos, tiek nacionaliniame ir net tarptautiniame kontekste. Nuo 2005 metų Lietuvoje sistemingai kuriama ir plečiama darbo su jaunimu sistema, o pastaruosius trejus metus (2017-2020) pradėtos finansuoti naujos darbo su jaunimu formos: darbas su jaunimu gatvėje ir mobilus darbas su jaunimu. Siekiant stiprinti mobilaus darbo su jaunimu praktikas, buvo įgyvendinamas strateginių partnerysčių projektas „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europos praktikas“, kuriame dalyvavo Lietuva, Norvegija, Rumunija, Bulgarija, Latvija ir Italija.

Kuo mobilus darbas su jaunimui skiriasi nuo įprasto darbo su jaunimu? Mobilus darbas – tai darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Šios darbo su jaunimu formos misija yra aprėpti kaip įmanoma platesnę savivaldybės teritoriją ir pasiekti tuos jaunus žmones, kurie gyvena atokiose kaimo vietovėse ir neturi galimybės įsitraukti į laisvalaikio praleidimo veiklas. Ši darbo su jaunimu forma labai domina rajonų savivaldybes, kuriose seniūnijos nuo savivaldybės centro nutolusios dvidešimt ar net penkiasdešimt kilometrų. VšĮ „Socialinė iniciatyva“ direktorė Viktorija Gaspariūnaitė mano, jog visuomenė dar nėra tinkamai susipažinusi su mobilaus darbo su jaunimu privalumais ir praktikomis: „čia kaip tame paveikslėlyje su ledkalniu – visuomenė mato tik mobilaus darbo su jaunimu viršūnę, tačiau didžiausi ir svarbiausi darbai yra mažiau matomi, o rezultatai gali pasirodyti tik po metų ar daugiau“.  Puikų mobilaus darbo su jaunimu praktikos pavyzdį turime Elektrėnų savivaldybėje, kuri įsitraukė į projekto veiklas bei teikė mobilaus darbo su jaunimu paslaugas kaimuose gyvenantiems jaunuoliams. Elektrėnų savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Neringa Pulauskienė džiaugiasi, jog dilema, kaip pasiekti jaunus žmones kaimuose, kur nėra jaunimui pritaikytos infrastruktūros, išsisprendė: „atskirų patalpų įrenginėti nereikėjo, vykdavo motyvuoti ir kompetetingi darbuotojai, kurie „nuveždavo paslaugas“ kaimiškų seniūnijų jaunimui“. Neringa tikina, jog jaunuoliai labai laukia atvykstančių darbuotojų, laiko juos draugais ir noriai įsitraukia į veiklas, o tai daro teigiamą įtaką ir jaunų žmonių bei institucijų bendradarbiavimui. Įdomu tai, jog kiekvienoje iš projekte dalyvavusių šalių, ši mobilaus darbo su jaunimu praktika labai pasiteisino ir davė puikių rezultatų – buvo apmokyti jaunimo darbuotojai, įtraukti jauni žmonės iš retai apgyvendintų teritorijų, vyko užsiėmimai ir jaunuoliai buvo įgalinti patys juos organizuoti. Vienas iš projekto rezultatų – paruoštas praktinis vadovas apie mobilaus darbo su jaunimu praktikas, remiantis projekte dalyvavusių šalių patirtimi.

Projektą  „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europos praktikas“ Lietuvoje įgyvendino Elektrėnų kultūros centras ir Politikos tyrimų ir analizės institutas, finansavo Erasmus+ programa. 

Share Button

Sukurtas pažangus pažintinio turizmo įrankis – mobili turizmo aplikacija audiogidas

Elektrėnų turizmo informacijos centro projektas ,,Turizmo maršrutų Elektrėnų savivaldybėje skaitmenizavimas“ įgyvendinimas artėja prie pabaigos. Projekto tikslas reprezentuoti regiono kultūrinį turizmą. Siekiamą, kad turizmo prieinamumas apie regiono kultūros paveldo objektus, muziejus ir lankytinas vietas, būtų patogus, šiuolaikiškas vietiniam ir atvykstamajam turistui. Tik atsinaujinanti, įdomiai pateikiama informacija, naujos technologijos gali paskatinti regiono kultūros ir meno plėtra. Skatiname kultūros paveldo objektų lankymą ir pažinimą, formuodami patrauklų ir šiuolaikišką Elektrėnų savivaldybės turistinį įvaizdį, kurdami pažangų pažintinio turizmo įrankį, sukūrėme interaktyvų žemėlapį, kuris pritaikytas mobiliajai turizmo aplikacijai ,,Elektrėnai“, kurioje įdiegta audiogido paslauga, lietuvių ir užsienio kalbomis, suteikianti informacija keliaujant po kultūros paveldo objektus, muziejus bei lankytinas vietas. Turizmo aplikacija galite atsisiųsti savo mobiliajame telefone arba planšetiniame kompiuteryje ,,Google Play“ arba ,,App Store“ parduotuvėse. Atsisiuntus programėle pasirinkite kalbą, kuria jums bus rodoma visa informacija apie turistinius objektus, galite pasirinkti sukurtus maršrutus arba išsirinkti objektus, kuriuos norite aplankyti. Taip pat turistų patogumui atnaujintas internetinis puslapis, pristatantis sukurtus interaktyvius maršrutus, paslaugas, pramogas, bei pateikiamos visos aktualiausios turizmo naujienos. 

Liveta Kazlauskaitė

Elektrėnų turizmo informacijos centro darbuotoja

                                                                                                      Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Share Button

Kultūros centre duris atvėrė „V erdvė“

 Nuo šių metų rugsėjo Elektrėnų kultūros centre startavo naujas projektas „V erdvė“ įgyvendinamas Moksleivių ir jaunimo organizacijos „Idėja“. Projektą finansavo Atviros Lietuvos fondas. Šio centro veikla – tai pirmų ir antrų klasių moksleivių užimtumo ir popamokinės veiklos organizavimas. Jau nuo sausio mėnesio vienoje iš Kultūros centro klasių organizuoti planavimo ir smulkaus remonto darbai. Būsimos „V erdvės“ interjerą sukūrę architektė Aneta Reviakina. O jau nuo rugsėjo, kai pradinukams baigiasi pamokos, jie skuba į naująją „V erdvę“, kur leidžia laisvalaikį, kartu su vadove Neringa Marcinauskiene ruošia namų darbus, užsiima įdomiomis kūrybinėmis, lavinamosiomis veiklomis bei mokosi tame buvime.

 Koordinuojanti šio centro veiklą, grupės vadovė Neringa teigia, kad labiausiai pradinukų tėvelius džiugina, jog pagaliau atsirado puiki vieta, kur jų atžalos gali leisti laiką saugiai ir prasmingai, kadangi seniau susidurdavo su vietų prailgintoje mokyklos grupėje trūkumu. Tėvus neramino tai, kad vaikai dar nėra pakankamai savarankiški visą dieną praleisti vieni, todėl atsiradus šiam centrui, jie suskubo užregistruoti savo vaikus. O veiklų „V erdvėje“ tikrai apstu – jie turi erdvę pilną žaidimų, mokosi ir lavina savo skaitymo, rašymo įgūdžius, yra skatinami naudotis šalia esančios bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei tobulina bendravimo įgūdžius. Be viso to, centre nuolat vyksta edukacijos, šokių, emocijų valdymo ir kiti užsiėmimai, kuriuos veda neformaliojo švietimo atstovai. Į pagalbą grupės vadovei taip pat atskuba ir Elektrėnų jaunimo centro savanoriai, kurie čia leidžia laiką, mokosi dirbti su vaikais, įgauna patirties, o vaikams suorganizuoja filmų žiūrėjimo, skanėstų gamybos valandėles ir kitaip paįvairina jų kasdienybę. Norėdami veiklas „V erdvėje“ padaryti kuo prasmingesnes, skatindami pilietiškumą ir plėsdami savanorystės galimybes, nuolat kviečiame savanoriauti pas mus. Akcentuojame, jei jauti, kad gali prisidėti prie mūsų veiklos, išmokyti naujų dalykų vaikus, galbūt esi kūrybinga bei aktyvi asmenybė, o svarbiausia turi noro pasisemti patirties dirbant su vaikais: mes su mažaisiais „V erdvės“ nariais laukiame tavęs.

Puiki šio projekto pradžia patvirtino planuotus tikslus ir skatina nesustojant veikti!

Parengė jaunimo darbuotoja Neringa Marcinauskienė

Share Button

IT kursai jaunimui

Kviečiame registruotis į nemokamus IT kursus “EDIBO”, skirtus (18-30 metų amžius) jaunimui, kurie niekur nesimoko ir nedirba.  Kursų pradžia gruodžio mėnesį, vyks online, kursus veda kompetetingi dėstytojai. Pamokos vyksta kiekvieną darbo dieną, nuo 9 val. iki 10 val., vėliau seka savarankiškas darbas. Į šiuos kursus priimsime 38 susidomėjusius ir reikalavimus atitinkančius dalyvius (amžius ir NEETs statusas). Daugiau informacijos registracijos formoje: https://forms.gle/wYyMC1VUMX9PfHA77 

Share Button

Vasarą Elektrėnų jaunimas leido stovyklose

Šią vasarą Elektrėnų kultūros centro padalinys „Elektrėnų jaunimo centras“ (toliau EJC) praleido išties įdomiai ir aktyviai. Tai lėmė, jog buvo įvykdytos net trys jaunimo vasaros užimtumo stovyklos, kurias finansavo Elektrėnų savivaldybė. Stovyklos vyko liepos ir rugpjūčio mėnesiais, jose buvo stengiamasi įtraukti jaunuolius iš socialinę atskirtį patiriančių, mažiau galimybių turinčių šeimų bei gyvenančius Elektrėnų savivaldybei priklausančiose seniūnijose jaunuolius. Stovyklų tikslas buvo suteikti jaunimui galimybę užsiimti prasminga veikla, kuri skatina aktyvų laisvalaikio užimtumą ir gamtotyrą, saviraišką, stiprinti skaitmeninius ir technologijomis paremtus gebėjimus.

Matydamos jaunimo vasaros užimtumo trūkumą ir didelį jaunuolių norą įsitraukti ir dalyvauti, EJC darbuotojos Barbora Vidauskienė, Aurelija Kuzmičienė bei Kristina Vaiciukaitė parengė stovyklų maršrutus ir veiklas, kurios buvo vykdomos ne tik Jaunimo centre, bet ir išvykose į kitus Lietuvos kraštus. Pirmojoje stovykloje jaunuoliai keliavo į Molėtus, kur vyko pažintinis kraštotyrinis baidarių žygis Žeimenos upe. Praleidę naktį gamtos apsuptyje esančioje sodyboje, stovyklautojai leidosi į kelionę po lankytinus objektus Molėtų krašte, kopė į apžvalgos bokštą Mindūnuose, pasisvečiavo „Molėtų Atviroje jaunimo erdvėje“. Sekančias stovyklos dienas vyko prevenciniai mokymai bei edukacijos, skirtos ugdyti jaunuolių sugebėjimus paremtus skaitmeninėmis technologijomis, pasitelkiant ”Kūrybos ir inovacijų laboratoriją”, kaip mokymų organizatorių. Stovyklos pabaigą entuziastingai užbaigė diskoteka, kurios rengimu rūpinosi patys stovyklautojai ir taip įgijo renginio planavimo įgūdžių.

                      Antrojoje stovykloje pavadinimu “Mums gera čia” taip pat netrūko iššūkių ir įdomybių. Pirmąją stovyklos dieną jaunuoliai pradėjo nuo sportinės veiklos ir dviračiais numynė distanciją aplink Elektrėnų miestą ir Elektrėnų marias. Kitą dieną stovyklautojai keliavo į Grabijolus, ten įveikė ištvermės reikalaujantį Neries pažintinį taką, o po jo gamino valgį Neries krante esančioje stovyklavietėje. Kitas stovyklos dienas jaunuoliai gilino žinias apie Elektrėnų miestą žaisdami protmūšį, turėjo susitikimus su Elektrėnų savivaldybėje verslą kuriančiais ir plėtojančiais jaunaisiais verslininkais, sužinojo kaip protingai valdyti savo finansus. Visos stovyklos metu jaunuoliai buvo mokomi kaip pasigaminti lietuviškos virtuvės etnografinius patiekalus, ne vienas dalyvis didžiavosi pagaminęs tradicinį patiekalą pirmą kartą savarankiškai.

Paskutinėje stovykloje pavadinimu „Atsisveikinkime su vasara kartu“ stovyklautojai net trims dienoms išvyko į Klaipėdą, kur turėjo galimybę aktyviai keliauti ir pažinti Klaipėdos kraštą. Jau pirmąją dieną vos atvykę jie dviračiais pasiekė pajūryje esančią Olando kepurę, pakeliui susipažino su Klaipėdos senamiesčiu. Antrąją dieną stovyklautojai turėjo neeilinę išvyką į Kuršių Neriją, kur dalyvavo ekskursijoje po Lietuvos jūrų muziejaus ekspoziciją bei stebėjo delfinų ir ruonių pasirodymą. Išvyką unikalios gamtos apsuptyje tęsę stovyklautojai kopė į „Raganų kalną“, apsilankė Naglių gamtiniame rezervate esančiose „Negyvose kopose“, o išalkę maistą ruošė šalia Juodkrantės esančioje stovyklavietėje. Trečią dieną stovyklos grupė lankėsi Klaipėdos „Karalienės Luizės jaunimo centre“ ir jo padalinuose, kur turėjo galimybę pabendrauti, susipažinti ir pasisemti gerosios darbo praktikos pavyzdžių iš daugelį metų veikiančių ir didelę bendruomenę turinčių įstaigų. Grįžę į EJC jaunuoliai klausėsi paskaitos apie verslo finansavimą. Atsižvelgdamos į jaunuolių poreikius, stovyklos vadovės taip pat suplanavo aktyvią komandinę edukaciją, kurios metu jaunuoliai stiprino gebėjimus greitai priimti sprendimą, panaudoti reikiamą taktiką, leido atsiskleisti žmogaus savybėms ir galimybėms, o galiausiai su instruktoriaus pagalba žaidė dažasvydį.

Share Button

N. Rericho tapybos reprodukcijos paroda ,,Grožio kelias”

Kviečiame apsilankyti 

N. Rericho tapybos reprodukcijos parodoje ,,Grožio kelias”

Paroda eoksponuojama nuo spalio 5 d. iki  lapkričio 8 d.

Share Button