Monospektaklis ,,Jau geriau būčiau negimęs“

🔸 Kada? Rugsėjo 4 d. 12.00 val.
🔸 Kur? Elektrėnų ,,Vaikų pasaulio” amfiteatro aikštėje. (Draugystės g. 30)
🔸 Kas ? Monospektaklis ,,Jau geriau būčiau negimęs“ .
„Jau geriau būčiau negimęs“ tai Raimondo Klezio antrasis monospektaklis pagal jo paties parašytą komedijinio žanro pjesę ir gyvai atliekamas autorines dainas. Kūrinyje paliečiamos temos, kurios įkvėpė jauną aktorių karantino metu – tai nedarbas, tikėjimas ir santykiai. Kiekviena scena kritiškai, aštriai, satyriškai analizuoja šias temas kartais darant išvadą, kad gal “jau geriau būčiau negimęs”. Tekste nuskamba asmeninės patirties bei patarimų pasidalinimai, kurie aktualūs ir universalūs kiekvienam susidūrusiam su karantino iššūkiais. Kiekvieną teksto dalį palydi konkrečią temą atspindinti autorinė dainą, profesionaliai įrašytą bendradarbiaujant su muzikos 
 prodiuserio Artiomo Penkevičiaus įrašų studija. Monospektaklyje gausu interaktyvaus bendravimo su žiūrovais, taip juos įtraukiant į pasirodymo veiksmą.
🔸 Renginys nemokamas 🔸
Projektą finansuoją Lietuvos kultūros taryba
Share Button

Bliuzo ir Džiazo festivalis’21

Šiandiena net ir regionuose esančių bendruomenių nebestebina festivalių gausa ir įvairovė. Mes norime klausytoją pasiekti per jo kasdienę veiklą. Kursime džiazuojantį ir čiurlenantį miestą, kurio pagrindinė koncepcija – įsilieti į bendruomenės įprastą veiklą nesujaukiant ritmo ir net gyvenimiškos rutinos, bet tuo pačiu nustebinti, prisiminti miesto istoriją ir palikti įspūdį. Projektas ,,Vandens muzika” praplės ir sustiprins tradicinį džiazo renginį, kuriuo užtikrinama pirmojo Lietuvoje džiazo festivalio, vykusio 1968 m. Elektrėnuose, iniciatyva ir tradicija. Elektrėnų kultūros centro komanda planuoja šio projekto pagalba ne tik sudaryti sąlygas regiono klausytojams išgirsti profesionaliai atliekamą džiazo muziką, bet ir atkreipti dėmesį į miesto istoriją. 1961 m. rugsėjo 12 d. buvo užtvenkta Strėvos upė, ko pasekoje suformuotos Elektrėnų marios. Šis vandens telkinys ir jo atsiradimas turi grandiozinę reikšmę Elektrėnų miesto įkūrimui, vystymuisi ir kasdieniniam gyvenimui, o taip pat įkvėpė įgyvendinti projektą ,,Vandens muzika”. Pasitelkiant edukacinę Lietuvos muzikantų bendruomenę bei įtraukiant Elektrėnų miesto istoriją – plėsime projekto ribas nuo muzikos iki istorijos bei įgyvendinimo formas. Džiazo renginio atliekama muzika bei atlikėjų programos siejamos su vandens tema: marios, sniegas, rūkas, migla, ledas ir kt. Pastebima, kad gyvai ir profesionaliai atliekama muzika pasiekia daugiausiai profesionalius regiono klausytojus, todėl jaučiamas poreikis keistis ir susieti muzika su istorija. Nekomercinis renginys, taps išskirtinai reikšmingu kultūriniu įvykiu ne tik Elektrėnų savivaldybėje, bet ir kaimyniniuose rajonuose, įtraukdamas daugiau organizacijų ir partnerių į džiazo vyksmą bei užtikrindamas kultūros bei istorijos plėtrą. Norime džiazo žanrą ir kokybišką muziką perpinti su Elektrėnų miesto istorija ir pristatyti plačiajai visuomenei priimtinomis formomis: organizuojant originalią festivalio reklaminę kampaniją pasitelkiant vandens spalvas, skleisti džiazo muzikos ,,čiurlenimą“ viešosiose erdvėse, paplūdimyje, jaunimo susibūrimo vietose, prie miesto fontano. Taigi 2021 metų rugpjūčio  28 d. Elektrėnai taps ,,Vandens muzikos” miestu.

Share Button

Visuotiniame Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos narių susirinkime patvirtintos 2020 m. finansinės ir veiklos ataskaitos, į asociacijos gretas priimti nauji nariai

Šiandien vykusiame Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos narių nuotoliniame visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinta LTICA finansinė ir veiklos ataskaitos. Jau daugiau kaip metus asociacijai vadovaujantis Lazdijų turizmo informacinio centro direktorius Mantas Sabaliauskas pristatydamas 2020 m. asociacijos veiklą pasidžiaugė, kad LTICA bendruomenė yra labai vieninga, nariai noriai teikia siūlymus įvairias su turizmu susijusiais klausimai, aktyviai dalyvauja asociacijos vykdomose veiklose. „Ypatingai džiaugiuosi, kad praėjusiais metais mūsų asociacija aktyviai dalyvavo svarstant su turizmo sektoriumi susijusius klausimus LR Vyriausybėje, kitose institucijose, teikė argumentuotus ir racionalius pasiūlymus, prie kurių formulavimo prisidėjo kiekvienas LTICA narys. Taip pat labai džiaugiuosi, jog praėjusiais metais LTICA įgyvendino nemažos apimties projektą, kurio metu sukūrė ir patvirtino naująjį asociacijos logotipą, suorganizavo mokymus asociacijos narių darbuotojams ir vadovams. Metus sukdamasis asociacijos veikloje, drąsiai galiu teigti, LTICA stiprybė – vienybėje“, – visuotinio susirinkimo metu kalbėjo LTICA prezidentas. Aktyvi praėjusių metų LTICA veikla patraukė net keturių turizmo informacijos sklaidos veiklą vykdančių įstaigų dėmesį, todėl labai džiaugiamės, kad visuotinio susirinkimo metu mūsų gretos dar labiau prasiplėtė.

Naujaisiais LTICA nariais, po vienbalsio balsavimo, visuotiniame susirinkime tapo JKC Jonavos kultūros centras, Pakruojo turizmas, Elektrėnų kultūros centras irVisagino turizmo plėtros centras. Sveikiname naujuosius LTICA narius ir tikimės, kad asociacijos veikla 2021 metai bus ne mažiau produktyvi.

Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija

Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentas Mantas Sabaliauskas

Liveta Kazlauskaitė / Elektrėnų kultūros centras / Elektrėnų turizmo informacijos centras

Vijole Šadauskienė / Jonavos kultūros centras / Jonavos turizmo informacijos centras

Laima Balčytienė / VŠĮ Trakų turizmo informacijos centras

Rūta Stankuvienė / Šiaulių turizmo informacijos centras

Vitas Girdauskas / VŠĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras

Share Button

,,Kaip įkurti jaunimo centrą?“

Elektrėnų atviras jaunimo centras veikia tik 3 metus, bet sukaupta patirtis leidžia dalintis išmoktomis pamokomis ir motyvuoti kolegas iš įvairių savivaldybių Lietuvoje ir kitų valstybių imtis šios veiklos. Kovo 29 d. – balandžio 9 d. Elektrėnų kultūros centras organizuoja tarptautinius nuotolinius mokymus „Kaip įkurti jaunimo centrą?“. Mokymuose dalyvauja virš 50 specialistų iš 13 valstybių: Lietuvos, Norvegijos, Latvijos, Portugalijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Švedijos, Moldovos, Graikijos ir Brazilijos.

Mokymai skirti savivaldybių specialistams atsakingiems už jaunimą, jaunimo darbuotojams, nevyriausybinių organizacijų atstovams. Mokymų tikslas: supažindinti dalyvius, kaip pradėti jaunimo centro steigimą ir tęsti jo kasdienę veiklą, bei kaip „Erasmus“ programa, bei kitos programos gali prisidėti prie kokybiškesnių kasdienių jaunimo centro veiklų vykdymo.

Išmaniosios technologijos leidžia dalintis pavyzdžiais iš skirtingų Lietuvos savivaldybių, virtualiai aplankyti jaunimo centrus, pasikviesti specialistus dirbančius darbo su jaunimu, architektūros, socialinės apsaugos srityse. Bet technologijos neišsprendžia laiko zonų skirtumų- dalyvė iš Portugalijos Leticia Quinonez, kuri dėl Covid pandemijos negali grįžti iš Brazilijos į Portugaliją dėl sustabdytų tarptautinių skrydžių, keliasi 5 ryte, kad galėtų tiesiogiai prisijungti prie užsiėmimų.

Dalyvius iš užsienio maloniai stebina, kaip ženkliai prie darbo su jaunimu finansavimo ir kokybės užtikrinimo Elektrėnuose prisideda savivaldybė ir Jaunimo reikalų departamentas prie SADM.

Šie mokymai dalyviams suteikia labai naudingų žinių ir praktinių pavyzdžių. Pasak dalyvio Luis Gómez-Calcerrada Rodríguez-Palmero iš Ispanijos „ilgą laiką turėjau svajonę įkurti jaunimo centrą, o čia matau, kaip šią svajonę kiti įgyvendino skirtingais būdais“. Ioana Tatarciuc iš Rumunijos džiugina, kad mokymų metu išsamiai gilinamasi į jaunimo centro biudžeto sudarymą, darbo su jaunimu kokybės principus, paauglystės psichologijos ypatumus, bei kitas temas.

Savo patirtimi mokymuose dalinasi Elektrėnų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotojos Barbora Vidauskienė, Aurelija Kuzmičienė, Asta Arbačiauskaitė – Dijokienė, Kristina Vaiciukaitė. Mokymus įgyvendina Elektrėnų kultūros centras (www.kcelektrenai.lt), mokymų projektą finansuoja „Erasmus+“ programa. Elektrėnų kultūros centras tarptautinius mokymus jaunimo srityje vykdyti ir ateityje, nes įstaigai suteikta „Erasmus+” akreditacija jaunimo srityje 2021-2027 metams. Lietuvoje tokias akreditacijas turi tik 4 organizacijos.

Share Button

Elektrėnų kultūros centras vykdo projektą „Darbinių įgūdžių suteikimas per savanorystę Elektrėnų miesto gyventojams“

Projekto tikslas – suteikti Elektrėnų miesto darbingiems neaktyviems gyventojams darbinių, socialinių įgūdžių per savanorišką veiklą, siekiant geresnės jų integracijos į darbo rinką. Į projekto veiklas įsitrauks bent 15 darbingai neaktyvių Elektrėnų miesto gyventojų (įskaitant ir nedirbantį, nestudijuojantį ir nesimokantį jaunimą ir mamas, esančias vaiko auginimo atostogose). Projekto dalyviai, 18–29 metų darbingai neaktyvūs Elektrėnų gyventojai įsitrauks į savanorystės Elektrėnų kultūros centro veiklose. Savanoriai turės galimybę susipažinti su įvairiomis, kasdienėmis kultūrose centro veiklomis: meno kolektyvų veikla, renginių organizavimu, miesto švenčių organizavimu, Elektrėnų jaunimo centro ir Elektrėnų turizmo informacijos centro veikla. Šių veiklų metu kultūros centro veiklose savanoriai įgis darbinių įgūdžių bei socialinių ir profesinių kompetencijų. Savanorių palaikymas bus organizuojamas taikant mentorystės ir individualaus palaikymo metodus. Savanorystė bus organizuojama individuali ir grupinė (iki 4 žmonių). Bus taikomas individualizuota prieiga prie kiekvieno projekto dalyvio. Individualių priemonių pagalba bus padedama jaunuoliams įsitvirtinti darbo rinkoje, ne tik įgyjant reikiamas kompetencijas bet ir palydint ir palaikant darbinimosi procese. Projekto trukmė 25 mėnesiai. Projekto pradžia 2020-12-01.

Projekto Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0560

Projekto vertė: 15 994,05 Eur

Finansavimo suma: 14 200,00 Eur

Projektas, finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ Nr. 08.6.1.-ESFA-T-927 priemonę „Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“

Share Button

Elektrėnų jaunimo centre startavo net trys nauji projektai

Elektrėnų jaunimo centro komanda nuo šiol suteiks Elektrėnų savivaldybės jaunimui profesionalesnes ir kokybiškesnes paslaugas – nuo 2021 metų pradžios buvo finansuoti ir prasidėjo net trys nauji projektai: ”Darbinių įgūdžių suteikimas per savanorystę Elektrėnų miesto gyventojams”,  „Elektrėnų savivaldybės atviro darbo su jaunimu formulė“ ir  “Mobilusis Elektrėnų savivaldybės jaunimo centras II dublis”.

Vienas iš šiais metais įgyvendinamų projektų – ”Darbinių įgūdžių suteikimas per savanorystę Elektrėnų miesto gyventojams”. Projekto trukmė – 2,5 metų. Jo tikslas – darbinių, socialinių įgūdžių suteikimas per Elektrėnų kultūros centro savanorišką veiklą, 18-29 metų Elektrėnų mieste gyvenantiems jaunuoliams, kurie yra neaktyvūs darbo rinkoje, siekiant geresnės jų integracijos į darbo rinką. Savanoriai turės galimybę susipažinti su Elektrėnų kultūros centro veiklomis: meno kolektyvų veikla, renginių organizavimu, miesto švenčių organizavimu, Elektrėnų jaunimo centro ir Elektrėnų turizmo ir  informacijos centro veikla. Per šias sritis savanoriai įgis darbinių įgūdžių bei socialinių ir profesinių kompetencijų. Projekte dalyvaujantiems jaunuoliams bus kompensuojamas privalomasis sveikatos draudimas (PSD), jie gaus pažymėjimą, kuris įrodys įgytas kompetencijas, suteiksime tolimesnę pagalbą ieškantis darbo. Iš savo darbo srities specialistų savanoriai gaus nuolatinį palaikymą taikant mentorystės ir individualaus palaikymo metodus. Taigi tikime, jog šis projektas padės ne tik įgyti patirties, ateityje susirasti darbą, bet ir paskatins jaunuolį drąsiai tobulėti ir siekti naujų tikslų.

Kiti du  projektai finansuoti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmasis jų – „Elektrėnų savivaldybės atviro darbo su jaunimu formulė“. Projekto tikslas yra užtikrinti saugų laisvalaikio leidimo būdą ir kasdienį kokybiškų atviro darbo su jaunimu paslaugų teikimą Elektrėnų atvirame jaunimo centre 14-29 metų jaunuoliams. Nuolat taikant įvairius jaunimo informavimo, pirminės intervencijos, individualaus darbo, mediacijos metodus tampame jaunam žmogui vis labiau poreikius atliepti galinčia vieta ir pritraukimo centru. Šiems tikslams vykdyti turime jaunatvišką jaunimo darbuotojų komandą, kuri nuolat tobulėja, bei erdvę, kurioje galime priimti norinčius praleisti laisvalaikį neįpareigojančiai bei suteikti galimybę visiems dalyvauti įvairiuose mokymuose, prevencinėse veiklose, edukaciniuose užsiėmimuose. Taigi, tikimės ir toliau sėkmingai įtraukti, pasiekti, sudominti jaunuolius.

Elektrėnų kultūros centras ir toliau kryptingai vykdys mobilųjį darbą su jaunimu Elektrėnų savivaldybės 5-iose seniūnijose. Per dvejus praėjusius metus mobilus darbas su jaunimu tapo neatskiriama kaimiškų seniūnijų bendruomenės dalimi. Siekiant kokybiškesnių teikiamų paslaugų, šiais metais vykdysime projektą “Mobilusis Elektrėnų savivaldybės jaunimo centras II dublis”. Projekto tikslus ir uždavinius įgyvendins mobili 2 kvalifikuotų jaunimo darbuotojų komanda, o į skirtingas seniūnijas bus vykstama vieną kartą per savaitę. Prie mobiliojo darbo su jaunimu veiklų įgyvendinimo prisidės ir vietiniai socialiniai partneriai: Elektrėnų visuomenės sveikatos biuras, Užimtumo tarnyba ir Elektrėnų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurie padės vykdyti ugdomąsias, prevencines ir emocinio palaikymo veiklas. Sieksime darbo su jaunimu paslaugų kokybės užtikrinimo bei investuosime į jaunimo darbuotojų komandos stiprinimą per supervizijas ir kvalifikacijos kėlimą, daug dėmesio skirsime jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugų vykdymui. Elektrėnų savivaldybės jaunimo politikos prioritetas yra jaunuolių įdarbinimas vasarą, todėl sieksime, kad kaimiškų vietovių jaunuoliai pasinaudotų savivaldybės suteikiama galimybe, skatinsime savanorystę Elektrėnų kaimiškose bendruomenėse.

Su nekantrumu laukiame karantino pabaigos, kai galėsime grįžti į įprastinio gyvenimo ritmą, tad kol kas laukiame visų jaunuolių prisijungiant į nuotolines veiklas, kurias galite rasti  mūsų facebook puslapyje “Elektrėnų jaunimo centras” bei “Mobilusis darbas su jaunimu Elektrėnų savivaldybėje”.

Parengė: Elektrėnų jaunimo centro darbuotojos.

Share Button

Lietuvos nacionalinio kultūros centro kilnojamą fotografijų paroda „Lietuvių tautinių kostiumai”

 Parodoje pristatomos Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinių kostiumų rinkinio nuotraukos. Kostiumai pagaminti 2003 m. ir pirmą kartą parodyti tų pačių metų Dainų šventės renginiuose. Fotografijos buvo parengtos ir panaudotos knygai „Lietuvių tautinis kostiumas“ iliustruoti  (išleido „Baltos lankos“, 2006 m., 2008 m.). Šiuo leidiniu užbaigta Lietuvos nacionalinio kultūros centro (tuomečio Lietuvos liaudies kultūros centro) keliolika metų vykdyta Liaudies kostiumo rekonstravimo programa, XXI a. pradžioje reikšmingai pastūmėjusi lietuvių tautinio kostiumo stilistiką kiek galima tikslesnio tradicines XIX a. kaimo aprangos kopijavimo link. Dauguma čia matomų rekonstruotų kostiumų buvo ne kartą įvairių gamintojų nukopijuoti ir spėjo plačiai paplisti.

Lietuvoje tradiciniais drabužiais kaimiečiai visuotinai vilkėjo maždaug iki XIX a. aštuntojo dešimtmečio. Vėliau šventadieniams vis dažniau pradėti siūdinti miesto mados drabužiai.  XX a. pradžioje vietiniai, bet jau artimesni miesto madai, liaudiškojo kostiumo variantai dar buvo dėvimi Dzūkijoje ir Klaipėdos krašte. Kitur buvo naudojami tik pavieniai praktiški (pvz., didelės vilnonės skaros, pirštinės) arba su papročiais susiję (pvz., juostos) tradiciniai aprangos elementai.

Praeitin pasitraukusio šventadienio liaudies kostiumo grožį paveldėjo jo įpėdinis – tautinis kostiumas, tapęs svarbiu tautos simboliu, mūsų protėvių nagingumo ir jų meninio skonio atspindžiu. Lietuvoje tautiniai kostiumai pradėti kurti gana vėlai, tik XIX a. ir XX a. sandūroje. Kadangi kaimuose tuo laiku visaverčiai tradiciniai drabužiai jau nebevilkėti, juos atkurti tapo nelengvu iššūkiu. Noras ir reikalas vilkėti tautinius kostiumus pradžioje smarkiai lenkė autentiškų kaimo drabužių rinkimo, muziejų steigimo, mokslinių tyrinėjimų procesą. Be to, būta nemažai laikotarpių, kai kostiumo kūrėjus labiau domino ne istorinis tikslumas, o kūrybiški perdirbiniai, kuriami prisitaikant prie šiuolaikinių madų arba specifinių scenos reikalavimų. XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais visuotinis stilizuotų tautinių kostiumų įsigalėjimas Lietuvoje sukėlė aštrų poreikį atgaivinti šiai aprangai būtiną ryšį su istoriniais liaudies drabužiais, tikruoju, meniškai labai vertingu paveldu. 

Fotografijose matomi kostiumai buvo pagaminti kopijuojant tradicinius, daugiausia muziejuose saugomus XIX a. kaimiečių išeiginius drabužius. Daugeliu atvejų stengtasi atkurti tuos, kurių išlikę tik fragmentai, skiautės, taip pat atsidūrusius užsienyje arba šiaip mažiau žinomus. Be abejo, panaudoti ir nuo seno visiems gerai žinomi, ne vieno dailininko dėmesį patraukę rūbai – jie pelnytai buvo laikomi gražiausiais. Kai kurie kostiumo elementai atkurti papildomai remiantis ikonografiniais bei rašytiniais šaltiniais, paskelbtais liaudies kostiumo tyrinėtojų darbais ir kitokia pagalbine medžiaga. Stengtasi nustatyti ir atsirinkti būdingiausius, tarp jų – meniniu požiūriu vertingiausius pavyzdžius, išryškinti kiekvieno etnografinio regiono savitumą. Rekonstruotus kostiumus fotografavo Rymantas Penkauskas, ilgai ir priekabiai rinkęsis lietuviško gamtovaizdžio kampelius, padėjusius atskleisti tradicinių drabužių spalvas bei formas. Šios nuotraukos gerai įvertintos tarptautinėse parodose: 2009 m. UNESCO globojamoje tarptautinėje parodoje „Humanity Photo Awards“ Kinijoje uz lietuvių tautinio kostiumo fotografijų koncepcijos sukūrimą ir atlikimą gavo Žiuri prizą, 2010 m.UNESCO globojamoje tarptautinėje bienalėje „TashkentAle“ pelnė sidabro medalį.

 

Share Button

Mobilus darbas su jaunimu

Dažnas jaunuolis svajoja gyventi didžiuosiuose šalies miestuose manydamas, jog ten jo  laukia išsvajotos galimybės ir aktyvus laisvalaikis. Retai apgyvendintose kaimo vietovėse trūksta galimybių ir priemonių jaunų žmonių savirealizacijai. Ši problema opi tiek vietos, tiek nacionaliniame ir net tarptautiniame kontekste. Nuo 2005 metų Lietuvoje sistemingai kuriama ir plečiama darbo su jaunimu sistema, o pastaruosius trejus metus (2017-2020) pradėtos finansuoti naujos darbo su jaunimu formos: darbas su jaunimu gatvėje ir mobilus darbas su jaunimu. Siekiant stiprinti mobilaus darbo su jaunimu praktikas, buvo įgyvendinamas strateginių partnerysčių projektas „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europos praktikas“, kuriame dalyvavo Lietuva, Norvegija, Rumunija, Bulgarija, Latvija ir Italija.

Kuo mobilus darbas su jaunimui skiriasi nuo įprasto darbo su jaunimu? Mobilus darbas – tai darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Šios darbo su jaunimu formos misija yra aprėpti kaip įmanoma platesnę savivaldybės teritoriją ir pasiekti tuos jaunus žmones, kurie gyvena atokiose kaimo vietovėse ir neturi galimybės įsitraukti į laisvalaikio praleidimo veiklas. Ši darbo su jaunimu forma labai domina rajonų savivaldybes, kuriose seniūnijos nuo savivaldybės centro nutolusios dvidešimt ar net penkiasdešimt kilometrų. VšĮ „Socialinė iniciatyva“ direktorė Viktorija Gaspariūnaitė mano, jog visuomenė dar nėra tinkamai susipažinusi su mobilaus darbo su jaunimu privalumais ir praktikomis: „čia kaip tame paveikslėlyje su ledkalniu – visuomenė mato tik mobilaus darbo su jaunimu viršūnę, tačiau didžiausi ir svarbiausi darbai yra mažiau matomi, o rezultatai gali pasirodyti tik po metų ar daugiau“.  Puikų mobilaus darbo su jaunimu praktikos pavyzdį turime Elektrėnų savivaldybėje, kuri įsitraukė į projekto veiklas bei teikė mobilaus darbo su jaunimu paslaugas kaimuose gyvenantiems jaunuoliams. Elektrėnų savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Neringa Pulauskienė džiaugiasi, jog dilema, kaip pasiekti jaunus žmones kaimuose, kur nėra jaunimui pritaikytos infrastruktūros, išsisprendė: „atskirų patalpų įrenginėti nereikėjo, vykdavo motyvuoti ir kompetetingi darbuotojai, kurie „nuveždavo paslaugas“ kaimiškų seniūnijų jaunimui“. Neringa tikina, jog jaunuoliai labai laukia atvykstančių darbuotojų, laiko juos draugais ir noriai įsitraukia į veiklas, o tai daro teigiamą įtaką ir jaunų žmonių bei institucijų bendradarbiavimui. Įdomu tai, jog kiekvienoje iš projekte dalyvavusių šalių, ši mobilaus darbo su jaunimu praktika labai pasiteisino ir davė puikių rezultatų – buvo apmokyti jaunimo darbuotojai, įtraukti jauni žmonės iš retai apgyvendintų teritorijų, vyko užsiėmimai ir jaunuoliai buvo įgalinti patys juos organizuoti. Vienas iš projekto rezultatų – paruoštas praktinis vadovas apie mobilaus darbo su jaunimu praktikas, remiantis projekte dalyvavusių šalių patirtimi.

Projektą  „Mobilus darbas su jaunimu: kuriame Europos praktikas“ Lietuvoje įgyvendino Elektrėnų kultūros centras ir Politikos tyrimų ir analizės institutas, finansavo Erasmus+ programa. 

Share Button