Jaunimo mainų projektas „Sustainable Entrepreneurship Academy“

     Elektrėnų kultūros centro jaunimo mainų projektas „Sustainable Entrepreneurship Academy“ sausio 18-25 dienomis subūrė 37 jaunus žmones iš Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Italijos, Latvijos bei Lietuvos (16–29 metų amžiaus), besidominčius verslumu, tvarumu, rinkodara. Savaitė buvo skirta įgyti žinioms ir patirčiai apie verslo kūrimą, socialiai atsakingą ar ekologišką verslą. 

     Pagrindinis siekis buvo įgyti teorinių žinių, padėsiančių kurti start-up idėjas bei planuoti žingsnius joms įgyvendinti. Dalyviai pristatė žiedinės ekonomikos teoriją, verslo modelio pagrindus, “SWOT” analizę, kaip įrankį verslo sėkmei matuoti, bei lėšų rinkimo ir marketingo planus. Remdamiesi tomis žiniomis grupėse plėtojome skirtingas verslo idėjas (nuo ekologinio sporto klubo iki daugkartinio naudojimo picos įpakavimų), pristatinėjome ir vertinome jas.

    Aplankėme Lietuvoje veikiančius socialiai atsakingus verslus – restoranus “Pirmas blynas” bei “Mano guru”, kurie ne vienerius metus siekia padėti socialiai atskirtoms grupėms integruotis į plačiąją visuomenę. „Pirmas blynas“ – 2018 m. Lietuvoje gyvenančio olando Timo van Wijko įkurtas socialiai sąmoningas verslas, kuriame įdarbinti žmonės su negalia. Taip siekiama plėsti visuomenės požiūrį apie neįgalių žmonių integravimą į darbo rinką, jų savarankiškumą ir gebėjimą susitvarkyti socialinėje aplinkoje. „Mano guru“ – jau daugiau nei dešimtmetį veikiantis salotų baras, įdarbinantis iš reabilitacijos grįžusius, problemų su narkotikais ir alkoholiu turinčius žmones. Darbas „Mano guru“ padeda žmonėms „atsistoti ant kojų“, pradėti nuo nulio ir integruotis atgal į visuomenę po ilgo laiko reabilitacijos centruose. Taip pat sužinojome, kokius sunkumus, lemiančius verslo tikimybę išlikti rinkoje, patiria tokio pobūdžio iniciatyvos: konkurenciją, stereotipus, visuomenės nepatiklumą ir t.t..

    Kadangi projektu siekėme įtraukti jaunus žmones į ekonominį gyvenimą ir darbo rinką, skatindami socialinę atsakomybę, minėtieji verslai tapo geraisiais pavyzdžiais, įrodančiais, kaip svarbu verslo pagalba kurti atviresnę ir pažangesnę visuomenę. 

   Visa projekto metu naudota medžiaga ir akimirkos sutalpintos ,,Facebook“ viešame renginyje: https://www.facebook.com/events/1217695965107199/ 

    Visos savaitės žinias dalyviai sudėjo į 5 žingsnių skrajutę tvaraus verslo link. Pirmą žingsnį jie įvardijo kaip idėjos kūrimą pasitelkiant jau turimus savo įgūdžius, pomėgius ir tai, kas asmeniškai domina, pridedant būdus, kaip vystyti savo verslą ir būti socialiai atsakingam. Antras žingsnis yra nuodugnus tyrimas ir paieška – išsiaiškinti verslo galimybes rinkoje bei paieškoti jau panašaus veikiančio produkto rinkoje, visą šią informaciją išanalizuoti. Trečias žingsnis – išsami verslo veikimo principo analizė pasitelkiant analitinius įrankius kaip SWOT, Business model canvas, PESTEL analysis ir kt. Ketvirtas žingsnis yra realizacija bei minimalaus produkto kūrimas, kurio metu dalyviai pabrėžė kantrybės bei nuoseklumo svarbą. Paskutinis žingsnis – tobulinimas. Tai – inovacijų, galimybių ieškojimas ir nuolatos nesustojantis procesas tobulinant savo idėją ir verslą.

Projekto dalyvių patirtis mainuose:

Matteo Linguerri: „Buvo tikrai įdomu, visų pirma todėl, kad niekada nesigilinau į tokių tvarių idėjų turinį ir sužinojau, kad mano idėja buvo įvertinta. Vėliau su savo grupe prie to dirbome ir buvo nuostabu, nes visi tikrai dalyvavo, davė patarimų, dalinosi nuomonėmis, o po diskusijų visada rasdavome geriausią sprendimą. Darbas grupėje man taip pat padėjo, nes tai nėra mano stiprybė ir turėjau galimybę prie to dirbti. Be to, mes išmokome teorijų, skirtų mūsų verslo idėjoms analizuoti, ir, manau, kad jos buvo tikrai naudingos, ypač SWOT ir Business model canvas analizė.“

Titas Makšimas: „Projekto metu su grupe simuliavome ekologiško produkto kūrimą, reklamavimą, bei finansines galimybes. Pradėjus dirbti emocijos buvo pozityvios: grupelė į kilusias problemas reagavo su nenumaldomu noru jas išspręsti. Tačiau ilgainiui ties kiekvienu produkto kūrimo aspektu atsidurdavome aklavietėje, nes neturėjome žinių apie medžiagų bei paslaugų kainas, fizines produkto savybes (kas reikiama, o kas – ne). Su iškilusiais sunkumais susidoroti padėjo projekto veiklose pristatyti „minimal viable product“ ir „business model canvas“ (ir dar daug kitų), kurie padėjo orientuotis, kur ankstesnės patirties neturėjome. Tarkim, nuvykę į Vilnių klausinėjome Gedimino prospekto praeivius apie mūsų produkto reikalingumą bei potencialą. Taip susipažinome su kitų nuomone ir sužinojome, kaip patraukliau pateikti produktą visuomenei. Tik juoktis iš savęs reikėjo, kai supratom, jog daugiausia problemų išsisprendžia ne sėdint ir sukant galvą, o reaguojant į aplinką, klausiant kitų. Labiausiai įsimintina projekto veikla buvo susipažinimas su socialiai atsakingais verslais Vilniuje. Buvo gera matyti savoje šalyje esančius žmones, kurie ne tik pasižymi kūrybiškumu, bet ir paveda savo gyvenimą socialinei visuomenės gerovei. Projekte praleidau laiką ne tik linksmai, bet ir naudingai. Jo dėka sužinojau, kaip realizuoti savas idėjas bei supratau socialinės ir ekologinės gerovės svarbą verslų atžvilgiu.“

Naudingos nuorodos pradedantiesiems, svarstantiems apie savo verslą:

  1. https://www.verslilietuva.lt/
  2. https://eakademija.seb.lt/
  3. https://www.kaip-uzsidirbti.lt/kaip-pradeti-versla/

                                                                                            Straipsnio autorė, mainų dalyvė Greta Minkevičiūtė

Share Button