Nerijaus Moncevičiaus ir Ričardo Gruodžio personalinės parodos Elektrėnuose
Elektrėnų kultūros centre nuo sausio 23 d. iki vasario 13 d. veikia Nerijaus Moncevičiaus ir Ričardo Gruodžio personalinės parodos. Kauniečio N. Moncevičiaus parodos „Laikas istorijai„ tikslas – prisiminti Signatarus, kitas asmenybes, kūrusias, kuriančias bei kursiančias Lietuvos istoriją bei paminėti Lietuvos 100-metį. Darbai atlikti tik juodu tušinuku. Taip pat elektrėniškiai turi puikią progą išvysti būsimos knygos „Lietuvos pasididžiavimas“ viršelį. Nors parodos jau vyko Marijampolėje, Druskininkuose, Birštone, bet viršelis pirmą kartą eksponuojamas būtent šioje parodoje. Autorius dėkoja už knygos apipavidalinimą firmai „Revaris“, kuri užsiima didmenine ir mažmenine prekyba įvairia oda.
Pirmasis parodos „Laikas istorijai„ lankytojas, Elektrėnų Ąžuolyno pro-gimnazijos antrokas Augustas Giedraitis, savo žvilgsnį sustabdė ties LR prezidentės D. Grybauskaitės portretu. Berniuko paklausus, ką žino apie Jos Ekscelenciją, Lietuvą, jos istoriją, atsakymus pabėrė kaip žirnius į sieną. O pasidomėjus, iš kur tiek visko daug žino, akcentavo, kad mokykloje daug pasakoja mokytoja Dalia, namuose – namiškiai. „Tai va, žinau“,- pokalbio pabaigoje akyse sužibėjo pasitenkinimas žiniomis. Buvo labai smagu bendrauti su šiuo jaunuoju elektrėniškiu… Beje, knyga „Lietuvos pasididžiavimas“ ir kuriama Augusto kartai.
Ričardo Gruodžio parodoje „(Su)grįžimas“ tapyba aliejiniais dažais. Parodos lankytojai žiūrėdami, analizuodami R. Gruodžio paveikslus atkreipia dėmesį į darbą, kuriame pavaizduota moteris, rankos, karoliai bei šaukiantys veidai. Pasidomėjus darbo autoriaus žmonos, kaip kodėl kada kilo mintis tai vaizduoti, nedaugžodžiavo: „tai vienas iš rimtesnių darbų su gilia mintimi. Kiekvienas žmogus mato tai, ką nori matyti“. Ričardui Gruodžiui svarbu, kad parodos lankytojui jo darbai sukeltų vidines asociacijas, skatintų žmones originaliai mąstyti, atkreipti dėmesį į naujoves, pozityvumą, šviesius dalykus, nors, svarbu akcentuoti, kad paveiksle, kuris yra 3D,karolių keitimas rankose įgauna vis kitą prasmę: gali būti kaklo puošmena, bet gali būti ir virvė. Taigi priklauso nuo žmogaus – kiekvienas mato tai, ką nori matyti. Svarbu paminėti, jog šis darbas buvo įvertintas 2017 metais ir Lenkijoje. Kitas paveikslas – triptikas taip pat turi savo unikalų pavadinimą „Nieko nematau, nieko nekalbu, nieko negirdžiu“. Kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, kiek gali matyti, girdėti, žinoti…
Taigi jei dar neaplankėte parodos, tai kviečiame susipažinti su darbais ir pareikšti nuomonę atsiliepimų knygose. O gal Jums parodoje truks nusipelniusių žmonių portretų, tokiu atveju lauksime Jūsų pasiūlymų, kokios asmenybės privalo būti nupieštos. Kontaktus, kam siųsti pasiūlymus, rasite Elektrėnų kultūros centre.
Elektrėnų kultūros centro informacija
