Kazokiškių legenda

Seniai, seniai ten, kur dabar yra Kazokiškių kaimas, kuris stovi ant kalvų, ošė giria, kurioje ganėsi stumbrai, laukinių bičių medų kopinėjo meškos, o per girią tarp kalnelių tekėjo skaidrus Paaliosės upelis, kuris tebeteka ir dabar, tik jau praradęs savo skaidrumą, grožį ir jėgą, kuria sukdavęs Paaliosės malūno girnas. Tuo metu per girias keliavo kazokų būrys.
Ėmė temti ir kazokai sustojo nakvoti prie vienos iš kalvų, ant kurios ošė senas ąžuolynas. Toji vieta jiems taip patiko, kad jie nusprendė įkurti stovyklą.  Kazokai pradėjo kirsti girią ir net ąžuolyną. Vieną dieną, ant viduryje ošusio ąžuolo, jie rado Švč. Marijos paveikslą. Visi labai nustebo, tačiau niekas negalėjo paaiškinti kaip čia atsirado paveikslas. Daugelis galvojo, kad paveikslą kažkas tyčia pakabino, bet kitą rytą paveikslas vėl kabojo ant ąžuolo, nors prieš tai kazokai jį nuėmė. Taip kartojo ne vieną dieną. Tuomet šalia ąžuolo buvo pastatyta koplytėlė, o paveikslas išneštas, tačiau po kiek laiko, jis ir vėl kabojo savo įprastoje vietoje. Pasklidus gandams apie šį stebuklą, buvo nuspręsta toje vietoje pastatyti bažnyčią, kurios viduje liktų ąžuolo kamienas. Vietovė buvo pavadinta Kazokiškėmis, ja atradusių kazokų garbei.

|| Užrašė Vytautas Gumbis